Šiemet išaugusių mirčių kaina Lietuvos valstybei – 4, 4 mlrd. Eur. Tokią išvadą pateikė Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto ekspertai Romualdas Buivydas ir Gediminas Černiauskas, tyrinėję mirčių Lietuvoje statistiką.
Finansų ministro pavedimu Centrinės projektų valdymo agentūros nustatytas vienos gyvybės piniginis įvertis, kuriuo privalo vadovautis investicinių projektų rengėjai, įvertintas 515 tūkst. Eur. Statistikos departamento duomenimis, šiemet iki gruodžio vidurio nustatytos 44 597 mirtys. Palyginti su iki pandeminiais 2019 m., kada buvo 35 990 mirčių, šiemet per tą patį laikotarpį jų skaičius padidėjo 8607. Taigi, 8607 gyvybes padauginus iš nustatyto socialinio-ekonominio poveikio naudos ir žalos 515 tūkst. Eur įverčio, šalies praradimai siekia 4,4 mlrd. Eur.
Ekspertų nuomone, daugumos šių perteklinių mirčių buvo galima išvengti. Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos ministerija iki šiol neįsteigė specialaus COVID-19 valdymo padalinio, kai vokiečiai, turintys tris kartus mažiau perteklinių mirčių (skaičiuojant 1 mln. gyventojų) už Lietuvą, stiprina krizės valdymą. Lietuva tapo vienintelė Europos Sąjungos (toliau – ES) šalis, 2020 m. pavasarį sumažinusi sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Iš kitų ES šalių Lietuva skiriasi ir tuo, kad greta pandemijos suvaldymo Sveikatos apsaugos ministerija 2021 m. siekė sumažinti ligoninių lovų skaičių ir uždarinėti ligoninių padaliniusrajonuose.
Užsienio šalių analizė rodo, kad kitos šalys kovoja dėl kiekvienos gyvybės išgelbėjimo, tuo metu ministras Arūnas Dulkys teigia, kad neverta kalbėti apie perteklines mirtis, nes ir iki pandemijos žmonės mirdavo.
G. Černiauskas ir R. Buivydas atkreipia dėmesį į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje netyla kalbos, kaip iš ES fondų įsisavinti 800 mln. Eur. Jų nuomone, akivaizdu, kad svajojant apie naujas ES lėšas dėl prasto veikimo šių metų nuostoliai gerokai viršija svajonių biudžetą.
Ramunė Sakalauskaitė, Europos sveikatos ir tvarios plėtros institutas
Šaltinis: Nyksciai
