Pasaulyje vis dažniau diskutuojama apie pacientų saugą gydymo įstaigose ir su ja susijusius iššūkius. Skaičiuojama net vienuolika rūšių problemų, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaigose pacientai gali patirti žalą. Dažniausiai klaidas sveikatos priežiūros įstaigose lemia sisteminiai netobulumai, sudarantys prielaidas klaidai įvykti, tačiau ne mažiau svarbūs yra psichosocialiniai veiksniai. Darbuotojų pervargimas, nerimas, stresas, dideli darbo krūviai, įvairūs žmogiškieji veiksniai, darbuotojų trūkumas taip pat vaidina reikšmingą vaidmenį pacientų saugos kultūroje. Pasaulinės pacientų saugos dienos proga jau ne vienerius metu Kauno klinikos kelia nepatogų, bet labai svarbų klausimą: kaip užtikrinti psichosocialinį medikų saugumą ir emocinę gerovę gydymo įstaigose? Kokių priemonių reikia imtis, kad medikas darbo vietoje jaustųsi saugus ir suprastas?
Kauno klinikų surengtoje spaudos konferencijoje „Saugus medikas – saugus pacientas“ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patarėja dr. Simona Bieliūnė pritarė, kad visuomenėje svarbu kelti medikų savijautos klausimą. „Apie gerą darbuotojų savijautą turime kalbėti ne tik gydymo įstaigose, bet ir visuomenėje. Mes visi – valstybė, gydymo įstaigų, jų padalinių vadovai – esame atsakingi, kad medikai, padėdami kitiems, ir patys gautų pagalbą, – kalbėjo ji. – Žinoma, padėti sau gali ir patys medikai. Noriu padrąsinti nebijoti kreiptis psichologinės pagalbos, nes tai vienas iš būdų sumažinti nerimą, stresą, perdegimo jausmą bei pasijusti geriau.“ Akivaizdu, kad tik saugus medikas suteiks saugias ir kokybiškas paslaugas kiekvienam pacientui.
Pasak ministro patarėjos, medikų bendruomenė susiduria su dideliu streso lygiu ir veiksniais, sukeliančiais didesnę riziką atsirasti psichikos sveikatos sunkumams, todėl pokyčiai turėtų būti pradedami nuo švietimo ir kompetencijų praplėtimo – aukštojo mokslo programų papildymo psichikos sveikatos raštingumo, psichologinio atsparumo, socialinių emocinių ugdymo temomis. Dr. Bieliūnė džiaugėsi, kad atsiranda vis daugiau įvairių priemonių, kurios padeda užtikrinti gerą psichosocialinę aplinką gydymo įstaigose. „Pastaruosius dvejus metus imamės veiksmų kelti medikų psichologinio raštingumo lygį. Gydymo įstaigose diegiame inovacijas, kitokias nei įprasta kompetencijų kėlimo formas. Pavyzdžiui, supervizijų vykdymas, kai medikai grupėse ar komandose kelia problemas ir jas sprendžia, siekdami konstruktyviai gerinti santykius vieni su kitais, mokytis valdyti krizes, tobulinti procesus, – vardijo dr. S. Bieliūnė. – Šiuo metu diegiame politiką, kuria siekiama sumažinti patiriamą smurtą ir suteikti pagalbą ne baudžiant, o padedant.“
Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pripažino, kad psichologinio saugumo tema yra viena jautriausių medicinoje ir apie ją kalbėti yra sunku, bet būtina. „Mūsų siekis, kad Kauno klinikose kiekvienas darbuotojas savo darbo vietoje jaustųsi saugus, išgirstas, suprastas ir vertinamas“, – sakė prof. habil. dr. R. Jurkevičius. – Tam, kad suprastume, įvertintume ir svarbiausiai – gerintume Kauno klinikų psichologinę darbo atmosferą, pirmiausiai turime išgirsti ir žinoti apie problemas.“
Profesorius vardijo, kokios iniciatyvos yra diegiamos Kauno klinikose, užtikrinant psichosocialinę bendruomenės gerovę: parengta Darbuotojų psichologinio saugumo užtikrinimo politika, veikia anoniminių patirčių išsakymo galimybė, suburta nepriklausoma Psichologinio smurto ir mobingo darbe atvejų nagrinėjimo komisija, įsibėgėja reguliarus Kauno klinikų padalinių psichosocialinės rizikos vertinimas. „Labai svarbi yra ir įvairių grandžių darbuotojų edukacija. Todėl Kauno klinikos organizuoja vadovų mokymus, Lyderystės akademiją ir kitas edukacines iniciatyvas“, – pridūrė prof. R. Jurkevičius.
Kauno klinikos buvo pirmoji ligoninė Lietuvoje, įdarbinusi medicinos psichologą darbuotojams. Šį mėnesį, bendradarbiaujant su Sveikatos apsaugos ministerija, Kauno klinikose startavo net šešios supervizijų grupės, o kartu su Kauno miesto visuomenės sveikatos biuru užtikrintos ir teikiamos nemokamos psichologo konsultacijos. Netrukus prasidės atviro tipo paskaitos „Psichologinės gerovės link“, uždaro tipo praktiniai užsiėmimai „Ką daryti, kai nieko daryti nesinori?“ ir organizuojamos savitarpio pagalbos grupes „Mano palaikymo komanda ištisus metus“.
Kauno klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė ir tarptautinės pacientų saugos konferencijos „Pacientų sauga Kauno klinikose“ organizatorė Vilma Traškaitė-Juškevičienė pridūrė, kad psichologinis mediko saugumas turi didelę įtaką ir pacientų saugai. „Tik gerai darbo vietoje besijaučiantis darbuotojas gali parodyt geriausius rezultatus ir suteikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas kiekvienam pacientui. Nuovargis, stresas, didelis darbo krūvis ir kiti su psichologiniu saugumu susiję klausimai kelia grėsmę ne tik darbuotojų, bet ir pacientų gerovei. Nepaisant sunkumų, su kuriais susiduria medikai, jie stengiasi suteikti pačias geriausias ir kokybiškiausias sveikatos priežiūros paslaugas savo pacientams. Todėl labai svarbu atpažinti, suprasti ir padėti išspręsti medikams kylančias psichologines problemas darbo vietoje taip atliepiant tiek medikų, tiek pacientų interesus ir poreikius“, – pabrėžia V. Traškaitė-Juškevičienė.
Konferencija „Pacientų sauga Kauno klinikose ir Lietuvoje“ – tai jau antrasis tarptautinis renginys, skirtas paminėti Pasaulinę pacientų saugos dieną, minimą rugsėjo 17 d., ir atkreipti dėmesį į pacientų saugos svarbą sveikatos priežiūros sistemoje. Konferenciją sudarė dvi dalys – saugaus medikamentų skyrimo ir naudojimo tema bei sveikatos priežiūros darbuotojų psichologinio saugumo problematika.
Ši diena Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva pradėta minėti 2019 metais. Ja siekiama sutelkti paramą ir bendromis gydymo įstaigų, darbuotojų, pacientų bei sveikatos priežiūros politikos formuotojų pastangomis užtikrinti saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas visiems pacientams.
Kauno klinikų informacija
