Įvertinimas
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su Lietuvoje viešinčia Europos Komisijos vidaus reikalų komisare Ylva Johansson aptarė migracijos situaciją prie rytinės ES sienos ir Lietuvos atsaką į Baltarusijos režimo hibridinę ataką, saugumo padėtį Europoje ir pagalbą Ukrainai.
Ministrės A. Bilotaitės teigimu, dabar situacija pasienyje su Baltarusija gana stabili, reikšmingų incidentų nefiksuojama. Tačiau stabilumo užtikrinimas reikalauja tęstinių pastangų.
Valdant neteisėtos migracijos krizę pasienyje sutelkti žmogiškieji ištekliai, per metus sėkmingai baigtas statyti fizinis barjeras, su EK finansine pagalba įdiegtos sienų stebėjimo sistemos, padedant ES agentūrai „Frontex“ į kilmės šalis grąžintas kas ketvirtas neteisėtas migrantas. Siekiant atremti Lukašenkos režimo hibridinę ataką, keičiama nacionalinė teisė, inicijuoti pakeitimai ES teisėje.
„Atrėmėme Lukašenkos režimo bandymus destabilizuoti ES naudojant neteisėtus migrantus. Tad turime rezultatą – naujas migracijos kelias per rytinę ES sieną neatsivėrė. Tam prireikė daugybės mūsų pastangų ir kompleksinių priemonių. Žinoma, tai nebūtų buvę įmanoma be Komisijos politinės, diplomatinės, finansinės, o kartais tiesiog moralinės paramos“, – komisarei Y. Johansson padėkojo ministrė A. Bilotaitė.
Papildoma ES finansinė parama Lietuvai siekia 42,1 mln. eurų migrantų priėmimui, 70 mln. eurų – sienų apsaugai. Šiuo metu Europos Komisijoje vertinama dar viena Vidaus reikalų ministerijos pateikta paraiška dėl papildomo ES finansavimo suteikimo.
EK vidaus reikalų komisarė Y. Johansson pažymėjo, kad Lietuvos pasienyje su Baltarusija įdiegtos sienos stebėjimo sistemos – dabar vienos moderniausių Europos Sąjungoje.
Ministrė A. Bilotaitė pabrėžė, jog situacija pasienyje su Baltarusija nors ir stabili, tačiau lieka įtempta. Baltarusijos pareigūnai toliau stumia neteisėtus migrantus į Lietuvą – nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. jų į šalį neįleista per 19 tūkst., apie 500 asmenų įleisti dėl humanitarinių priežasčių. Baltarusijos pareigūnai ir toliau gadina fizinį barjerą – tokių atvejų fiksuota apie 500. Neatmetama galimybė, kad gali atsirasti naujas migrantų gabenimo kelias per Kaliningrado sritį.
Ministrės A. Bilotaitė teigimu, pastangos atremti įvairaus pobūdžio atakas bus tęsiamos tiek, kiek reikės. Taip pat numatomos papildomos saugumo užtikrinimo priemonės. Visame sienos su Baltarusija ruože planuojama pradėti pasienio patrulio tako ir kontrolinės pėdsakų juostos įrengimo darbus. Tai padės užtikrinti operatyvesnį pareigūnų reagavimą į sienos pažeidimus ir fizinio barjero gadinimo atvejus.
Kaip teigia vidaus reikalų ministrė, reaguojant į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje, taip pat gyvenant šalia nenuspėjamo Lukašenkos režimo ir nesaugios Astravo atominės elektrinės, pasirengimas grėsmėms bei krizinėms situacijoms tapo svarbesnis nei bet kada iki šiol. Lietuva per metus atgaivino apleistą civilinės saugos sritį, tačiau ministrės teigimu, civilinę saugą būtina stiprinti ir ES lygmeniu.
Ministrė A. Bilotaitė su Europos komisare Y. Johansson aptarė ir paramos Ukrainai klausimą. Pastangos padėti agresyvaus Rusijos karo niokojamai Ukrainai turi būti ne tik tęsiamos, bet ir stiprinamos. Ministrė pabrėžė, kad Lietuva tvirtai remia ES lygmens sprendimo dėl Rusijos ir jos oligarchų turto konfiskavimo paieškas, siekiant, kad gautos lėšos būtų panaudotos Ukrainos atstatymui.
Į Lietuvą nuo karo Ukrainoje pradžios atvyko 74 tūkst. ukrainiečių, iš jų – 25 tūkst. nepilnamečių.
