Užimtumo lygis 2022 m. II ketvirtį ženkliai augo (iki 79,8 proc.), o darbo neturinčių žmonių skaičius, lyginant su situacija iki COVID-19 pandemijos, 51 savivaldybėje sumažėjo ir tik 9 – padidėjo, rodo Užimtumo tarnybos ir Statistikos departamento duomenys.
Labiausiai registruotas nedarbas mažėjo tose savivaldybėse, kuriose jis iki prasidedant COVID-19 pandemijai buvo didesnis nei vidutinis šalyje: Joniškio r. (-5 proc.), Varėnos r. (-3,3 proc.), Šilutės r. (-3 proc.), Ignalinos, Kelmės ir Kupiškio r. (po -2,8 proc.), Pasvalio ir Pakruojo r. (po -2,7 proc.), Radviliškio ir Ukmergės r. (po -2,4 proc.).
„Mūsų daromų pokyčių užimtumo sistemoje tikslas – padėti darbo neturintiems ar jo ieškantiems žmonėms. Darbas, tai ne tik užtikrintos pajamos, bet ir saugumo jausmas – žmogui, jo šeimai, bendruomenei. Identifikavus kliūtis ir teikiant individualizuotas paslaugas, kartu su bendruomene, savivalda ir institucijomis, galime padėti žmogui pasirengti darbo rinkai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės M. Navickienės, ne paslaptis, kad dalis Užimtumo tarnybos klientų nėra pasiruošę grįžti į darbo rinką, nes turi įvairių kliūčių, trukdžių: „Tokiems žmonėms būtina padėti kompleksiškai sprendžiant jų įsidarbinimo problemas. Priėmus Užimtumo įstatymo pakeitimus, jiems suteikiamas darbo rinkai besirengiančio asmens statusas ir bendradarbiaujant su savivalda bei kitais socialiniais partneriais, ieškoma būdų pašalinti įsidarbinimo kliūtis“.
Užimtumo tarnyba nustatė, kad net kas antras besirengiančio darbo rinkai asmens statusą turintis žmogus stokoja socialinių įgūdžių ar motyvacijos dirbti, kas ketvirtas neturi galimybių atvykti į darbą iš savo gyvenamosios vietos, kas šeštas turi prižiūrėti, slaugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį, kas septintam apribotas naudojimasis piniginėmis lėšomis, o kas devintas turi priklausomybę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, azartinių žaidimų.
Jei kliūtys užimtumui sudėtingos (kompleksinės), bus formuojama atvejo vadybos komanda ir organizuojamas paslaugų teikimas savivaldybėse, glaudžiai bendradarbiaujama su vietos savivalda ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Pavyzdžiui, kai žmogui reikalinga priklausomybių gydymo pagalba ar skolų valdymo paslaugos.
Darbo rinkai besirengiantys asmenys toliau bus valstybės draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu ir gydomi. Privalomojo sveikatos draudimo neteks tie bedarbio statusą praradę gyventojai, kurie dirba nelegaliai, t. y. turi pajamų, bet vengia mokėti mokesčius.
Jau įgyvendinti pokyčiai
Šiuo metu net 45 savivaldybėse teikiama profesionali kompleksinė pagalba pagal Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelį. Tai ypač aktualu nedirbantiems asmenims, kuriems reikalingos koordinuotos socialinės ir darbo rinkos paslaugos. Planuojama, kad 2023 m. šio modelio pagrindu dirbs visos šalies savivaldybės.
Siekiant didinti užimtumą, buvo atlikti ir kiti svarbūs Užimtumo įstatymo pakeitimai, kuriais mažinama galimybė nesąžiningiems asmenims piktnaudžiauti bedarbio statusu tuo pačiu metu dirbti nelegaliai. Taip pat praplėstos galimybės mokytis užimtiems asmenims, o pats mokymas – orientuojamas į aukštą pridėtinę vertę. Paramos sulaukia tie asmenys, kurie kuria darbo vietas. Be to, papildomai pradėtos kompensuoti taip pat ir vykimo išlaidos į darbo pokalbį ar konsultacijas, o kompensuojamų išlaidų dalis didinama ir bus mokama ilgiau. Užsieniečiai gali greičiau įsitvirtinti darbo rinkoje pasinaudoję galimybe mokytis lietuvių kalbos.
Besikeičianti verslo aplinka ir iš darbdavių girdimas poreikis Užimtumo tarnybą skatina vis daugiau dėmesio skirti aukštos kvalifikacijos darbuotojų atrankoms. Užimtumo tarnyboje jau įkurta paslaugų darbdaviams grupė, kuri orientuosis tik į aukštos kvalifikacijos atrankų vykdymą.
Gerieji pavyzdžiai
Regionų įsitraukimas ir sutelktas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Vienas iš gerosios patirties pavyzdžių – Užimtumo tarnybos ir Jurbarko savivaldos bendradarbiavimas, siekiant spręsti aukščiausio nedarbo šalyje problemą. Užimtumui skatinti bei socialinei atskirčiai mažinti, buvo pasitelktos nevyriausybinės organizacijos, socialiniai partneriai, savivalda. Teikiant įvairias paslaugas, pasiektas ženkliausias nedarbo sumažėjimas Klaipėdos regione.
Nelegalaus darbo mažinimas ir kontrolė. Yra suburta darbo grupė, kurioje dalyvauja Valstybinės mokesčių inspekcijos, Užimtumo tarnybos, Valstybinės darbo inspekcijos ir „Sodros“ atstovai. Įgyvendinamas neapskaityto darbo rizikos mažinimo pilotinis projektas Kauno ir Šiaulių regionų savivaldybėse. Stiprinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas dėl nelegalaus darbo kontrolės, paslaugų kvitų reglamentavimo. Jau parengti pasiūlymai dėl veiklos pagal paslaugų kvitus elektroninės kvitų pildymo sistemos kūrimo.
Jautrių socialinių grupių integracija. Geras pavyzdys – Užimtumo tarnybos Telšių skyriaus bendradarbiavimas su Lietuvos samariečių bendrija. Samariečių bendrijos Telšių skyriuje savanoriauja virš 20 Užimtumo tarnyboje registruotų žmonių. Bendrija teikia lankomosios slaugos, aplinkos tvarkymo paslaugas, vykdo veiklas, susijusias su globos, paramos, dienos centrų, vaikų vasaros užimtumu.
Ukrainos karo pabėgėlių įdarbinimas. Norėdami padėti Ukrainos karo pabėgėliams susirasti darbą, Klaipėdoje susitelkė Užimtumo tarnyba, savivaldybė, Klaipėdos ID ir verslas. Organizuoti renginiai su darbdaviais ir darbo ieškančiais ukrainiečiais buvo naudingi – bendromis pastangomis pavyko įdarbinti beveik 800 Klaipėdos miesto skyriuose registruotų ukrainiečių, o pridėjus ir Klaipėdos rajoną – viso įsidarbino apie 1050 ukrainiečių.
Sutelkti veiksmai pritraukiant užsienio šalių darbo jėgą. Gerinant užsienio specialistų integraciją, įkurtas paslaugų centras „International House Vilnius“, kuriame vieno langelio principu galima gauti visas svarbiausias paslaugas, susijusias su darbu, relokacija ir integracija Lietuvoje. Vilniaus miesto savivaldybės centras suvienijo 10 šalies institucijų atstovus, kurie rūpinasi, kad lietuvių kilmės ir kiti užsienio specialistai vienoje vietoje gautų leidimą gyventi šalyje, privalomąjį sveikatos draudimą, galėtų konsultuotis mokesčių klausimais, deklaruoti gyvenamąją vietą, registruoti vaikus į švietimo įstaigas ir pan.
