Ministrė M. Navickienė: ieškome būdų, kad neįgalieji taptų savarankiškesni
Informacijos prieinamumas negalią turintiems asmenims, asmeninio asistento pagalba, negalią turinčių žmonių užimtumo skatinimas – tai tik keletas pagrindinių temų, kuriomis šiandien susitikime Varšuvoje su Lenkijos Šeimos ir socialinės politikos ministre Marlena Maląg diskutavo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Pasidalijome Lietuvos gerąja patirtimi, teikiant asmeninio asistento paslaugą, kabėjome apie laikiną atokvėpį namuose bei gestų kalbų vertimo centro veiklą, kuri yra sėkminga. Mums aktuali Lenkijos šunų vedlių bei sistemos easy to read integravimo patirtis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Informacijos prieinamumas neįgaliesiems
Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal elektroniniu būdu teikiamų viešųjų paslaugų skaičių, tačiau jų prieinamumas neįgaliesiems išlieka ribotas. Pasak ministrės M. Navickienės, labai svarbu užtikrinti neįgaliesiems prieinamos ir suprantamos informacijos teikimą, pasirūpinti, kad įvairias komunikacijos priemones naudotų saugiai ir atsakingai, taip išvengiant jų žalingo šalutinio poveikio.
„Pasigendame tiek skaitmeninės, tiek įprasto formato informacijos pateikimo lengvai skaitomu tekstu. Dėl šios priežasties intelekto sutrikimų turintys neįgalieji, vyresnio amžiaus žmonės ar dėl kitų priežasčių dalies žmonių komunikacijos poreikis lieka nepatenkintas“, – kalbėjo ministrė M. Navickienė.
Šiuo metu Lietuvoje nėra patvirtintų metodikų dėl „lengvai skaitomo“ teksto kūrimo, taip pat nėra nustatytos ir lengvai skaitomo teksto lietuvių kalba rengimo taisyklės. Tuo tarpu „lengvai skaitomo“ teksto poreikį ypač didina šalyje vykstantis perėjimas nuo institucinės globos prie gyvenimo šeimoje ir bendruomenėje gaunamų paslaugų. Susiklostė situacija, kai intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms reikalingas „lengvai skaitomas“ tekstas tam, kad galėtų kuo savarankiškiau priimti sprendimus.
Pasak ministrės, užtikrinus informacijos prieinamumą visiems neįgaliesiems, šie žmonės galės gauti paslaugas ir informaciją, palengvinančias jų kasdienį gyvenimą ir padedančias naudotis savo teisėmis, visų pirma, savo teise laisvai judėti ir gyventi.
Statistikos duomenimis, informacija lengvai suprantama kalba reikalinga daugiau nei 35 tūkst. neįgaliųjų.
Asmeninis asistentas
Nuo šių metų liepos 1 d. asmeninio asistento pagalbą Lietuvoje gali gauti visi neįgalieji, kuriems šis poreikis nustatomas, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį. Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, gali padėti pasirūpinti maistu, nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka. Asmuo turi teisę pasirinkti jam tinkantį asmeninį asistentą, kuris negali būti negalią turinčio asmens šeimos narys ar artimas giminaitis.
„Nuo 2022 metų asmeninei pagalbai teikti kasmet planuojama skirti apie 10 mln. eurų iš valstybės biudžeto, asmeninė pagalba kasmet būtų suteikta apie 1500 neįgaliųjų“, – sakė ministrė M. Navickienė.
Neįgaliųjų integracija į darbo rinką
Susitikime su Lenkijos Šeimos ir socialinės politikos ministre M. Maląg ministrė M. Navickienė akcentavo, kad mūsų šalyje planuojama pereiti nuo socialinių įmonių rėmimo ir subsidijavimo prie paramos neįgaliesiems ir jų integravimo į atvirą darbo rinką, pritaikant darbo aplinką ir darbo vietas prie individualių neįgaliųjų poreikių, skatinant darbdavius, keičiant visuomenės požiūrį į žmones su negalia: „Darbdaviai turi turėti lygias galimybes pritaikyti darbo vietas neįgaliesiems arba sukurti naujas neįgaliesiems palankias darbo vietas“.
Šiuo metu darbo ieškantiems žmonėms su negalia teikiamos įdarbinimo su pagalba paslaugos, paramos mokymuisi priemonės, savarankiško užimtumo rėmimo priemonės, veikia profesinės reabilitacijos programa.
Darbdaviams, įdarbinantiems neįgalųjį, taip pat teikiama paramą, pavyzdžiui, subsidija darbo užmokesčiui, kompensuojamos darbo vietos steigimo ar pritaikymo išlaidos ir kt.
Statistikos duomenimis, darbingo amžius žmonių su negalia yra apie 156 tūkst., iš jų dirba apie trečdalis.
