2024-05-30
„Stipri finansų sistema, įskaitant bankų ir kapitalo rinkos ekosistemas, yra esminė konkurencingumo ir sveiko ekonomikos augimo varomoji jėga. Prie jos augimo, be kitų mūsų įgyvendintų priemonių, galėtų prisidėti ir investicinės sąskaitos projekto įgyvendinimas“, – sakė ministrė G. Skaistė šiandien Vilniaus universitete vyksiančioje investuotojų konferencijoje „Formuojant ateities finansų sektorių“.
Lietuvos kapitalo rinkos ir tarptautinių investuotojų renginyje ministrė G. Skaistė trumpai pristatė artimiausiu metu Seime priėmimo laukiantį ambicingiausią regione projektą.
„Investicinės sąskaitos esmė – sukurti patogesnę ir patrauklesnę aplinką smulkesniems investuotojoms, atleidžiant juos nuo pajamų mokesčio už pelną, jei jis bus reinvestuojamas per šią sąskaitą toliau. Lietuvos žmonės bankuose laiko daugiau nei 22 milijardus eurų. Tikimės, kad Investicinė sąskaita išjudins bent dalį šių santaupų, įveiklins jas ir investuojantiems, ir Lietuvos ekonomikai bei prisidės prie spartesnės kapitalo rinkos plėtros“, – sakė ministrė G. Skaistė.
Tarptautinėje konferencijoje ministrė taip pat atkreipė dėmesį į jau Lietuvos padarytą reikšmingą įdirbį kapitalo rinkos plėtrai: Lietuva įgyvendina nacionalinį Kapitalo rinkos plėtros planą, įkūrė Kapitalo rinkos Tarybą, buriančią tiek rinkos, tiek viešojo sektoriaus atstovus bei, kartu su Latvija ir Estija, vysto Baltijos kapitalo rinkos iniciatyvą, kuria siekiama harmonizuoti dalį reguliacinių reikalavimų ir taip padidinti regiono patrauklumą išorės investuotojams.
Kitas svarbus pasiekimas – dabar visos trys Baltijos šalys tarptautiniuose indeksuose vertinamos kaip vienas regionas. Neseniai JAV investicinių tyrimų įmonė MSCI įsteigė naują bendrą Baltijos šalių indeksą, taip didinant regiono patrauklumą tarptautiniams investuotojams.
Be šių žingsnių, prie kapitalo rinkos plėtros prisideda ir ministerijos su partneriais parengtas 2023–2026 metų Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų planas, kuriame numatyta viešąsias ir privačiąsias investuotojų lėšas nukreipti į žaliuosius, aplinkai neutralius projektus; taip pat Žaliųjų finansų instituto įsteigimas, Finansinio raštingumo planas, edukuosiantis ne tik visuomenę, bet ir smulkųjį ir vidutinį verslą apie visas galimas verslo finansavimo galimybes, kadangi apklausos rodo, jog nėra išnaudojamas finansavimo informacijos potencialas.
