Vidaus reikalų ministerija, susipažinusi su Žmogaus teisių organizacijos Amnesty International ataskaita, pažymi, kad nepaisant atviro bendradarbiavimo teikiant informaciją rengiamai ataskaitai, joje tendencingai atspindėti tik vienos pusės nuomonė ir liudijimai.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, nuo pat neteisėtos migracijos krizės pradžios 2021 m., Lietuvos institucijos nuolatos glaudžiai bendradarbiauja su visomis žmogaus teisių gynimo institucijomis ir organizacijomis, laikosi atviro dialogo principo ir teisės viršenybės.
,,Žmogaus teisių apsauga, tarptautinės teisės normų laikymasis buvo ir yra Lietuvos prioritetas. Lietuva teikė ir teikia neatidėliotiną humanitarinę, medicininę, socialinę ir teisinę pagalbą užsieniečiams, kuriems jos reikia“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Anot ministrės, nuolat palaikomas ryšys su nevyriausybinėmis organizacijomis leido operatyviau ir efektyviau spręsti kylančias užsieniečių apgyvendinimo problemas bei suvaldyti neteisėtos migracijos srautus. Tai byloja ne tik institucijų veiksmai siekiant pagerinti neteisėtų migrantų buvimo Lietuvoje sąlygas, bet ir pastangos tobulinant teisės aktus (įskaitant ir NVO siūlymus).
,,Krizės pradžioje Lietuvos institucijos nebuvo pasiruošusios priimti tiek migrantų per tokį trumpą laiką, tačiau didelių pastangų dėka migrantams buvo sukurta reikiama materialinė infrastuktūra ir teisinė bazė, atitinkanti naują realybę. Veiksmai, kurių imtasi tiek valstybės, tiek tarptautiniu lygiu, padėjo pagerinti migrantų buvimo sąlygas ir normalizuoti procesus“, – sako ministrė A. Bilotaitė.
Pažymėtina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos (VSAT) yra taikomi aukščiausi žmogaus teisių užtikrinimo reikalavimai, atliekamas pažeidžiamumo vertinimas, teikiama humanitarinė bei socialinė pagalba.
„Lietuvos pasieniečiai, kurių pagrindinė funkcija yra užtikrinti tinkamą valstybės sienos apsaugą, hibridinės atakos metu turėjo vykdyti daugybę su savo veikla nesusijusių logistinių funkcijų. Nuolat siekta ir toliau siekiama gerinti migrantų gyvenimo sąlygas, užsieniečių registracijos centrų infrastruktūrą, užsieniečių maitinimą, tačiau „mainais į tai“ VSAT pareigūnai nuolat provokuojami, atvirai užgauliojami, kaltinami nebūtais dalykais ir pan.“, – sako VSAT vadas Rustamas Liubajevas.
Kiekvienam neteisėtai atvykusiam migrantui Lietuva siūlo oraus savanoriško grįžimo į kilmės šalį galimybes ir šiuo tikslu teikiama vienkartinė finansinė paskata. Maždaug kas ketvirtas neteisėtai atvykęs migrantas pasirinko šią galimybę. Iš viso nuo neteisėtos migracijos krizės pradžios savo noru į kilmės šalis jau grąžinti maždaug 1 100 užsieniečių.
Šiuo metu penkiuose Lietuvos užsieniečių registracijos centruose gyvena apie 2 600 migrantų. Iš visų pateiktų prieglobsčio prašymų, prieglobstį gavo tik 3-4 proc. užsieniečių. Prieglobstis Lietuvoje suteiktas 130 užsieniečių, jiems pradėtas integracijos procesas.
Labai svarbu, kad ir tarptautinės organizacijos ir NVO padėtų migrantams grįžti į kilmės šalis, teiktų reikiamą pagalbą ir imtųsi aktyvių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias migrantų panaudojimui kaip įrankių autoritarinių režimų politiniams tikslams siekti.
Primename, kad migracijos krizę dirbtinai sukūrė Baltarusijos režimas, siekdamas daryti politinį spaudimą ES ir jos valstybėms narėms. Lietuva susidūrė su iki šiol neregėto masto migracijos srautais. Ir tai buvo ne eilinė migracija, o naujas fenomenas – trečiosios šalies, Baltarusijos, vykdoma hibridinė ataka ir instrumentalizuota migracija.
2021 m. prasidėjęs masinis neteisėtas sienos kirtimas iš Baltarusijos Respublikos rodo būtinybę nustatyti apsaugos priemones, kurios užkirstų kelią piktnaudžiavimui sienų valdymo ir prieglobsčio sistema, ir siekį efektyviai valdyti migracijos srautus.
Nepaisant visko, Vidaus reikalų ministerija kartu kitomis valstybės institucijomis toliau ieško susiklosčiusios situacijos sprendimo būdų, glaudžiai bendradarbiauja su kitomis valstybėmis, tarptautinėmis organizacijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.
Atsižvelgiant į staigiai išaugusius neteisėtų migrantų srautus, 2021 m. liepos 2 d. Lietuvoje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija.
Pernai lapkričio 9 d. atsižvelgiant į valstybėje dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią kritinę situaciją ir į tai, kad Europos Komisija migrantų iš trečiųjų šalių panaudojimą pripažino kaip Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę ataką, kuria siekiama destabilizuoti Europos Sąjungą, Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis.
