Neformaliame Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų susitikime Čekijoje vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė atkreipė ministrų dėmesį į būtinybę kuo skubiau pritaikyti ES teisę ir migracijos politiką dabarties ir ateities iššūkiams. Ministrės teigimu, yra reali galimybė, kad Putinas taip pat kaip Lukašenka bandys panaudoti neteisėtus migrantus Europos destabilizavimui. Tai pabrėžė ir ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson.
„Baltarusija, o taip pat ir Rusija, nuolat ieško naujų neteisėtos migracijos kelių į Europos Sąjungą, tuo tarpu ES teisės pokyčiai vėluoja. Sprendimų vilkinimas tampa ginklu priešiškų režimų rankose. Tik efektyvi išorės sienų apsauga, žinojimas, kas ir kokiu tikslu atvyksta į ES, išimtinis teisinis reguliavimas migracijos ir prieglobsčio politikoje įgalins mus atremti hibridines atakas“, – teigia ministrė.
Ateinantį pusmetį ES Tarybai pirmininkausianti Čekija žada išskirtinį dėmesį ES migracijos politikos klausimams. Ministrė išreiškė lūkestį, jog Čekija aktyviai imsis darbo su Komisijos pasiūlymu dėl Migracijos instrumentalizavimo reglamento. Pasak ministrės, tai ypatingai svarbus klausimas, kuris, deja, per paskutinius 7 mėnesius nesulaukė deramo dėmesio.
Neformaliame ES ministrų susitikime A. Bilotaitė pažymėjo, jog Lietuva ribojo daugumos neteisėtai atvykusių migrantų judėjimo laisvę siekdama užkirsti kelią antriniam judėjimui į ES.
„Laikėme tai savo atsakomybe ir įsipareigojimu prieš kitas ES valstybes nares. Tačiau įsiklausę į gausybę kritikos bei ES Teisingumo Teismo išaiškinimą, judėjimo laisvės ribojimo absoliučia dauguma atvejų nebetaikome. Pasakysiu tik tiek – dabar mūsų apgyvendinimo centrai sparčiai tuštėja“, – kalbėjo ministrė.
Lietuva jau baigia statyti fizinį barjerą – Lietuvos, taigi ir ES, išorės sieną jau saugo 350 km koncertinos barjero ir 450 km tvoros. Atlikta 90 proc. darbų, iki metų pabaigos bus baigtos įrenginėti ir modernios sienos stebėjimo sistemos. Pasak ministrės, Lietuvos lėšomis statomas fizinis barjeras padėjo suvaldyti pirminius neteisėtų migrantų srautus ir tai yra labai svarus įnašas į solidarų ES migracijos valdymą.
Neformaliame ministrų susitikime dalyvaujant Ukrainos ir Moldovos vidaus reikalų ministrams taip pat aptartas saugumo regione klausimas. Dauguma valstybių narių išreiškė palaikymą šioms šalims eurointegracijos kelyje, taip pat sveikino Europos Komisiją sukūrus ES paramos Moldovai platformą. Pasak komisarės Y.Johansson, 12 valstybių narių, įskaitant Lietuvą, jau dalyvauja platformos veikloje. Pirmininkaujanti Čekija teigė, jog būtina bendradarbiauti ir padėti Moldovai sienų valdymo ir vidaus saugumo srityse.
Ukrainos vidaus reikalų ministras Denys Monastyrsky kreipimesi į ES ministrus dėkojo už nepaliaujamas pastangas padėti Rusijos užpultai Ukrainai. Jis pristatė išmoktas pamokas, dėkojo už pagalbą teikiamą per ES civilinės saugos mechanizmą. Valstybės narės sutarė, jog būtina stiprinti pastangas padedant Ukrainai karo nusikaltimų tyrimo, dingusių žmonių paieškos ir humanitarinio išminavimo srityse. Ministro D. Monastyrsky teigimu, šiuo metu užminuota 350 000 kv. km. – pusė Ukrainos teritorijos. Europos Komisija šalies išminavimą koordinuos europiniu lygiu, apjungdama atskirų šalių pastangas.
Ministrė A. Bilotaitė pabrėžė, jog Rusijos karo Ukrainoje pasekmės sukėlė naujų grėsmių vidaus saugumui regione – daugėja prekybos žmonėmis, neteisėtos ginklų apyvartos, narkotikų kontrabandos atvejų, kyla hibridinės grėsmės. ES komisarė Y. Johansson teigė, jog karo kontekste būtina peržiūrėti ES vidinio saugumo politiką.
Prahoje ministrė A. Bilotaitė pasirašė susitarimą su Slovakija dėl bendradarbiavimo pasienyje su Ukraina. Slovakams kovoti su neteisėtų ginklų kontrabanda padės Lietuvos policijos pareigūnai.
