Raseiniuose darbo vizitu apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su Kauno regiono savivaldybių ir vietos statutinių tarnybų atstovais aptarė regiono aktualijas. Diskutuota, kaip savivaldybėms efektyviai susitarti dėl plėtros prioritetų, kokius teigiamus pokyčius atneš valstybės tarnybos tobulinimas, kaip regionuose sustiprinti civilinę saugą bei pagerinti ugniagesių gelbėtojų ir policijos pajėgų darbo sąlygas.
„Visi ministerijos įgyvendinami pokyčiai – civilinės saugos ir viešojo saugumo, regionų plėtros, viešojo valdymo srityse – yra nukreipti į žmonių gaunamų paslaugų, gyvenimo kokybės gerinimą ir saugumo užtikrinimą. Regionams reikalingas ypatingas dėmesys – čia daug netolygumų tarp savivaldybių, dažnai mažesnis užimtumas ar sunkiau prieinamos viešosios paslaugos, tad būtina racionaliai ir tikslingai įgyvendinti plėtros projektus, siekiant konkrečios naudos vietos gyventojams“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
Vyriausybės patvirtintoje 2022-2030 m. Regionų plėtros programoje Kauno regionui numatyta 263 mln. eurų ES fondų lėšų – tai yra 80 mln. eurų daugiau nei ankstesniu finansiniu laikotarpiu. Kauno regionas ekonominio augimo prasme yra vienas pirmaujančių šalyje. Jame gerai išvystytos ekonominiam augimui būtinos viešosios paslaugos, nuo 2010 metų stebimas nuoseklus užimtumo lygio augimas. Naujausi duomenys rodo, kad 2021 m. Kauno regione užimtumo lygis pasiekė 72,6 proc.
Susitikime dalyvavę savivaldybių atstovai pabrėžė, jog regionui svarbiems sprendimams įgyvendinti reikia ne tik lėšų, bet ir kvalifikuotų, motyvuotų darbuotojų ir vadovų, kuriuos pritraukti vis sunkiau. Ministrė akcentavo, kad Vidaus reikalų ministerijos inicijuota Valstybės tarnybos pertvarka bus sprendžiamos jau įsisenėjusios viešojo sektoriaus patrauklumo ir konkurencingumo problemos.
Apie gyventojų saugumo užtikrinimą ir geresnį pasirengimą krizių valdymui ministrė kalbėjosi su Raseinių rajono Policijos bei Priešgaisrinės saugos tarnybos atstovais. Jiems pristatyta ministerijos parengta civilinės saugos stiprinimo koncepcija, įgyvendinamos Policijos departamento ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PADG) pertvarkos. Jos, pasak ministrės, taip pat prisidės prie saugesnio gyvenimo regionuose, greitesnio reagavimo į incidentus.
Raseiniai jau dalyvavo pilotiniame Policijos reformos projekte, kuomet buvo apjungtos Šiaulių ir Telšių apskričių policijos pajėgos. Rezultatas – nusikalstamų veikų išaiškinimas padidėjo nuo 60 iki 82 proc. Pasak ministrės A. Bilotaitės, pilotinis projektas pasiteisino ir leido užtikrinti efektyvesnį pajėgų valdymą ir didesnį pareigūnų mobilumą. Ministrės teigimu, policija ir toliau eis optimizacijos keliu, nes struktūrinių padalinių apjungimas leidžia sutaupyti lėšų ir jas nukreipti į reikiamas viešojo saugumo paslaugas.
Vizito metu ministrė specialiuoju priedangos ženklu Raseiniuose pažymėjo Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos pastatą. Raseinių raj. savivaldybė iš viso parinko 20 priedangoms tinkamų pastatų, Kauno regione jų – 312. PAGD duomenimis, šiuo metu specialiuoju ženklu visoje šalyje jau paženklinti 456 iš 1914 priedangai tinkamų statinių. Juose prireikus galėtų slėptis daugiau kaip pusė milijono arba 18 proc. šalies gyventojų.
Civilinės saugos koncepcijoje numatytas tikslas, jog priedangų užtektų pusei šalies gyventojų. To ketinama pasiekti inventorizuojant turimus statinius, taip pat įstatymu numatant reikalavimą naujai statomuose viešos paskirties objektuose bei aukštesniuose nei 5 aukštų gyvenamuosiuose pastatuose suplanuoti priedangai tinkamas patalpas.
Ministrė taip pat pabrėžė, jog būtina didinti už civilinę saugą atsakingų pareigūnų skaičių, jų Lietuvoje – vos šimtas. Civilinės saugos tobulinimo koncepcijoje numatyta, kad savivaldybėse ir ministerijose atsiras kompetentingi parengties pareigūnai.
Tai ketvirtas ministrės vizitas į regionus – ji jau lankėsi Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos regionuose.
