Jau metus Lietuvos pasienyje su Baltarusija galioja paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Praėjusią vasarą Lietuva patyrė Baltarusijos režimo organizuotą hibridinę ataką – per valstybės sieną buvo stumiami migrantai iš trečiųjų šalių. Neteisėtai kirtę valstybės sieną, į šalį pateko daugiau kaip 4 tūkstančiai neteisėtų migrantų.
Vertindama neteisėtos migracijos valdymo patirtį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad pastarieji metai pareikalavo didelio institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei šalies piliečių susitelkimo ir dažnai nepopuliarių, bet neišvengiamų sprendimų, siekiant apsiginti nuo agresoriaus.
„Mes atrėmėme Lukašenkos režimo organizuotą puolimą, kokio Europa dar nebuvo patyrusi. Hibridinė ataka, kuriai kaip instrumentai buvo naudojami gyvi žmonės, sustabdyta. Lukašenkai nepavyko paversti mūsų šalies pereinamuoju kiemu. Baltarusijos kelias yra baigtas – tai jau pripažįsta ir patys migrantai“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
Nepaisant to, nelegalios migracijos spaudimas iš Baltarusijos, ministrės teigimu, išlieka. Dėl geopolitinių įtampų regione ir prieš Lietuvą nukreiptų hibridinių bei kibernetinių atakų atšaukti ekstremalios situacijos neplanuojama.
„Vykstant karui Ukrainoje, išlieka pakartotinių provokacijų pasienyje tikimybė. Kol Baltarusija nenustos naudoti žmonių kaip puolimo instrumentų, ginsimės tęsdami neteisėtų migrantų neįleidimo politiką, nes ji padeda apsiginti nuo hibridinės atakos. Tai mūsų nacionalinio saugumo interesas“, – sako A. Bilotaitė.
Ministrė akcentuoja, kad neteisėtos migracijos krizę suvaldyti padėjo kompleksiniai sprendimai ir aktyvus Lietuvos veikimas tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygiu.
Priimtas specialus Fizinio barjero įstatymas ir pradėtos fizinio barjero statybos, spartus sienų stebėjimo įrangos diegimas bei kariuomenės pasitelkimas pasienyje leido reikšmingai sustiprinti valstybės, o kartu ir ES išorės sienos apsaugą.
Dėl priimto sprendimo neįleisti neteisėtų migrantų, juos nukreipiant į pasienio kontrolės punktus, į Lietuvą neteisėtai nepateko daugiau kaip 10 tūkst. migrantų.
Lietuvos patirtis su neteisėtos migracijos valdymu padėjo sutelkti ES šalis partneres ir inicijuoti migracijos politikos pokyčius.
Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Šengeno sienų kodekso pakeitimų, kuriame atsižvelgta į Lietuvos siūlymus dėl bendrų išorės sienų stebėjimo standartų, atsirado migracijos instrumentalizavimo ir stacionariosios infrastruktūros samprata.
Sėkmingai susitvarkyti su migracijos krize, ministrės teigimu, padėjo ES finansinė parama Lietuvai. Europos Komisija iki šiol Lietuvai skyrė 112 mln. eurų. Dar laukiama sprendimų dėl papildomo finansavimo Kaliningrado tranzito saugumo stiprinimui.
Ir toliau dedamos visos pastangos siekiant grąžinti neteisėtus migrantus, kuriems nesuteiktas prieglobsčio statusas, į jų kilmės šalis.
Šiuo metu 5 užsieniečių registracijos centruose gyvena 2 415 migrantai. Maždaug 1 100 migrantų grąžinti į kilmės šalis, 133 asmenų suteiktas prieglobstis Lietuvoje. Dėl 941 migrantų tebevyksta teisminiai procesai.
Ketvirtadienį Seime priimtos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, kurios mūsų šalyje įstrigusiems neteisėtiems migrantams suteiks tolerancijos statusą ir galimybę dirbti bei išsilaikyti savarankiškai, kol bus vykdomos su jų grąžinimu į kilmės šalį susijusios procedūros.
Į Lietuvą patekusiais neteisėtais migrantais, ministrės teigimu, rūpinamasi kiek tik leidžia šalies galimybės. Kas mėnesį vieno migranto išlaikymas Lietuvai kainuoja 11 tūkst. eurų. Migrantų apgyvendinimui ir išlaikymui per metus jau išleista 35 mln. eurų. Didžiąją dalį šios sumos skyrė Europos Komisija.
Parengta ir Migrantų priėmimo bei apgyvendinimo sistemos pertvarkos koncepcija – ateityje Migrantų apgyvendinimu rūpinsis ne pasieniečiai, o speciali Agentūra.
Ministrė A. Bilotaitė dėkoja visiems prisidėjusiems prie migracijos krizės suvaldymo: Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnams, Migracijos departamento, VRM darbuotojams, Krašto apsaugos ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, savivaldybių merams ir bendruomenėms, kariuomenei, šauliams Raudonajam Kryžiui ir kitoms NVO bei visiems Lietuvos žmonėms už jų supratingumą ir kantrybę jau metus gyvenant ekstremalios situacijos sąlygomis.
