2023-12-13
Trečiaisiais vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės kadencijos metais padėti pamatai ilgalaikės pareigūnų gerovės užtikrinimui, statutinių tarnybų ir jų atsparumo hibridinėms grėsmėms, sąveikos su šalies kariuomene stiprinimui. Reikšmingų pokyčių pasiekta civilinės saugos srityje – vykdytas aktyvus visuomenės informavimas, priedangų tinklo ir gyventojų perspėjimo sistemos plėtra, pratybos, darbą pradėjo parengties pareigūnai. Išbandyta vieninga priešgaisrinės saugos sistema, ugniagesiai gelbėtojai aprūpinti naujausia technika, stiprinama gaisrų prevencija. Dar labiau sustiprinta valstybės sienos apsauga – Lietuva jau turi aukščiausią ES išorės sienos apsaugos standartą. Didelis dėmesys skirtas regioniniam bendradarbiavimui, gerinant šalių pasirengimą drauge atremti kylančias grėsmes. Priimti neteisėtos migracijos valdymui svarbūs sprendimai, imtasi veiksmų siekiant užkardyti darbo migracijos keliamas grėsmes. Suvaldyta stambioji kontrabanda. Sutelktos pajėgos narkotikų prevencijai mokyklose, imtasi ryžtingų veiksmų kovoje su seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus. Stiprinant viešąjį valdymą pradėta įgyvendinti Valstybės tarnybos pertvarka, savivaldybėse – naujas vietos savivaldos modelis. Regionai jau pasirengę priimti rekordines investicijas ir įgyvendinti regionų plėtros planus.
„Per šiuos metus tapome atsparesni – esame tvirtesni, labiau pasirengę ir mažiau pažeidžiami visose srityse ir visais lygmenimis. Atsparumas – tai strateginis planavimas į priekį, geresnis tarnybų aprūpinimas, pasirengimas ir stipresnė jų sąveika, tai motyvuoti pareigūnai, informuota visuomenė, tai – ir stiprus bei efektyvus viešasis sektorius. Per metus padarėme labai daug, kad būtume geriau pasirengę atremti visas grėsmes. 2023-ieji išties buvo atsparumo didinimo metai, pradėtus darbus tęsime ir kitąmet“, – teigia ministrė A. Bilotaitė.
Nuo sienų apsaugos – prie sienų gynybos
Įstatymu įteisintas neteisėtų migrantų neįleidimas pasienio ruože – efektyvesnis instrumentalizuotos migracijos valdymas, išlaikant balansą tarp nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių.Atnaujintas Valstybės sienos apsaugos priedangos planas – stiprinama pasieniečių ir kariuomenės sąveika pasienyje.Atidarytas pirmasis šalyje inžinerinių priemonių, skirtų sukurti papildomą gynybinį kontrmobilumo efektą, parkas.Daugiau pasieniečių – biudžete numatytos papildomos lėšos 244 etatų steigimui.Atkuriama Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė – stipresnė jūros sienos ir strateginių energetikos objektų apsauga.Sustiprintas regioninis bendradarbiavimas – Baltijos šalys, Lenkija, Suomija, Norvegija bei Ukraina gilina bendradarbiavimą vidaus saugumo srityje ir stiprina regiono atsparumą bendroms grėsmėms.Baigtos diegti modernios sienos stebėjimo sistemos – dabar jomis stebimas visas – 678,82 km ilgio – Lietuvos pasienio su Baltarusija ruožas.Įrengiamas pasienio patrulio takas, priimti sprendimai dėl fizinio barjero įrengimo pelkėtose vietose pasienyje su Baltarusija ir Rusija.Užtikrinta didesnė ES finansinė parama sienų stiprinimui – 2021-2027 m. finansavimo periodu Lietuva gaus 100 mln. eurų daugiau – iš viso 303 mln. eurų.Kontrabandos užkardymas – uždarius Stasylų geležinkelio pasienio kontrolės punktą ir krovinius nukreipus per rentgeną turintį Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punktą, iš esmės suvaldyta stambioji kontrabanda geležinkeliais.Civilinės saugos atgimimas
Civilinės saugos plėtros kryptys iki 2030 m. – geresnė institucijų ir tarnybų sąveika bei gebėjimas veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų bei karo sąlygomis, pasirengimas gyventojų perspėjimui ir jų evakuacijai, visuomenės švietimas, savisaugos ugdymas.Visuomenės atsparumo grėsmėms didinimas – VRM informacinė civilinės saugos kampanija „Esame komanda. Turime planą“ pasiekė 2 mln. šalies gyventojų. Tęsiamos kampanijos veiklos – aktyvus bendradarbiavimas su vietos bendruomenių, negalią turinčių žmonių, katalikų bažnyčia, nevyriausybinėmis organizacijomis, mokyklomis. Parengta civilinės saugos pamoka 9-12 klasių mokiniams, kurioje dalyvavo 2500 gimnazistų 17-oje Lietuvos savivaldybių.Sukurtas priedangų tinklas – šalyje kartu su savivaldybėmis vos daugiau nei per metus parinkta 3220 priedangų, kuriose prireikus galėtų slėptis apie 30 proc. šalies gyventojų.Atnaujinama ir plečiama gyventojų perspėjimo sistema – įsigytos 197 sirenos.Stiprinami žmogiškieji ištekliai – civiline sauga šalies savivaldybėse ir ministerijose rūpinsis 74 parengties pareigūnai.Vieningos priešgaisrinės sistemos siekis
Bandomasis priešgaisrinės saugos modelis – teigiami Radviliškio raj. savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir PAGD pajėgų sujungimo rezultatai: pagerinta prijungtų komandų parengtis, aprūpinimas, pakelta ugniagesių profesinė kvalifikacija bei užtikrintas operatyvesnis pajėgų reagavimas į nelaimes. Bandomasis projektas bus tęsiamas Molėtų ir Druskininkų savivaldybėse.Vieninga ugniagesių rengimo sistema – parengti siūlymai dėl Ugniagesių gelbėtojų mokyklos įtraukimo į visų ugniagesių (tiek PAGD, tiek SPT) mokymo procesą ir kvalifikacijos vertinimą.Atnaujintas Gaisrų prevencijos veiksmų planas – savivaldybių ir socialinių darbuotojų įtraukimas, mokymai, rizikos grupėje esančių gyventojų ir būstų lankymas.Gerinama ugniagesių gelbėtojų parengtis – ugniagesiams nupirkta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos už 23 mln. eurus.Pareigūnų gerovė – pagrindinis prioritetas
Vidaus tarnybos statuto pakeitimai – priemonės pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, motyvacijai, pareigūnams pritraukti ir išlaikyti tarnyboje. Nuosekliai didinamas finansavimas statutinėms tarnyboms – 2024 m. biudžete 853,4 mln. eurų viešojo saugumo sričiai, papildomai 37 mln. eurų – pareigūnų darbo užmokesčiui didinti.Pareigūnų reabilitacijai skirti papildomi 742 tūkst. eurų – kitais metais reabilitacijos paslaugas galės gauti 2500 pareigūnų.Peržiūrėtas pareigūnų sveikatos patikrinimo ir fizinio pasirengimo vertinimo procesas – numatytos prevencinės priemonės apsaugoti pareigūnų sveikatą.Stiprios ir atsparios statutinės įstaigos – efektyvus viešasis saugumas
Viešojo saugumo tarnybos pertvarka – siūloma VST integruoti į policijos sistemą, išlaikant tarnybą šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi. Tai leis panaikinti funkcijų dubliavimą, sustiprinti tarnybą ir viešąjį saugumą.Stiprinimas Vidaus reikalų sistemos tarnybų, priskiriamų ginkluotosioms pajėgoms, parengimas – kartu su Krašto apsaugos ministerija patvirtintas veiksmų planas, kuriame numatyta VRM statutinių tarnybų sąveika su Lietuvos kariuomene, karinis rengimas ir aprūpinimas NATO standartus atitinkančia ginkluote, amunicija bei ekipuote.Šalies atsparumo didinimas – sustiprinta strateginių objektų apsauga, peržiūrėti reagavimo į grasinimus susprogdinti planai, numatyta plataus masto pratybų programa. Po teroristinių išpuolių Izraelyje sustiprinta sinagogų ir kitų svarbių vietų apsauga.Viešojo saugumo stiprinimo ir plėtros programa iki 2030 m. – geresnis institucijų pasirengimas atremti hibridines ir karo grėsmes, ES išorės sienų apsaugos užtikrinimas, priešgaisrinės apsaugos sistemos pertvarkymas, nusikaltimų prevencijos tobulinimas.Atsparumo hibridinėms grėsmėms gairės – stiprinamas statutinių tarnybų bendras pasirengimas reaguoti į hibridines grėsmes. Pirmą kartą surengtos hibridinėms grėsmėms skirtos taktinės pratybos „Sąveika 2023“, kuriose dalyvavo specialiosios policijos, VST ir VSAT pajėgos.NATO viršūnių susitikimas – Vilniuje vykusio istorinio renginio metu kiekvieną parą viešąją tvarką sėkmingai užtikrino nuo 1000 iki 1500 policijos pareigūnų. Ypatingos svarbos užduotis vykdė ir apie 600 pasienio pareigūnų – buvo atnaujinti patikrinimai prie vidaus sienų.Dėmesys vaikų saugumui
Narkotikų prevencija mokyklose – 7-iose Vilniaus m., Alytaus m. ir Klaipėdos r. savivaldybių mokyklose pradėtas įgyvendinti bandomasis nepilnamečių narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose projektas. Tikslas – sukurti ir patikrinti narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose mechanizmą ir taip didinti mokinių saugumą ugdymo įstaigose ir jų prieigose, stiprinti vaikų sąmoningumą ir atsparumą.Efektyvesnė kova su seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus – parengti įstatymų pakeitimai, kuriais siūloma riboti seksualinių nusikaltėlių galimybes dirbti su vaikais.Efektyvesnis neteisėtos ir darbo migracijos valdymas
Atsakas neteisėtos migracijos iššūkiams – parengtos įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties (UTPĮ) pataisos, kuriose numatoma migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarka.Pokyčių siekis ES migracijos teisėje – Lietuvos siūlymai dėl atsako migracijos instrumentalizavimui įtraukti į teisėkūrinius Migracijos ir prieglobsčio pakto ir Šengeno sienų kodekso pasiūlymus, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos su Europos Parlamentu.Darbo migracijos keliamų grėsmių valdymas – įstatymų pataisomis numatoma griežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką, taip pat, siekiant efektyviau valdyti migracijos srautus, bus optimizuotas išorės paslaugų teikėjo centrų tinklas.Žalia šviesa viešojo valdymo ir valstybės tarnybos pertvarkai
Startavo Valstybės tarnybos pertvarka – stiprinamas vadovų korpusas, tobulinama atlygio sistema, numatomas lankstesnis žmogiškųjų išteklių valdymas, nuoseklus valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymas, efektyvesnis valstybės tarnybos valdymas. Parengtos rekomendacijos dėl darbo apmokėjimo sistemos nustatymo viešojo administravimo įstaigose ir institucijose.Viešojo valdymo agentūra – Valstybės tarnybos departamentas prie VRM pertvarkytas į Viešojo valdymo agentūrą, kuri atsakinga už centralizuotas vadovų atrankas ir karjeros valdymą, vadovų ir valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, viešojo sektoriaus įstaigų veiklos stebėseną ir konsultavimą.Viešojo valdymo pertvarka – tobulinama biudžetinių ir viešųjų įstaigų valdysena, sudaromos sąlygos palaipsniui mažinti viešojo sektoriaus fragmentaciją, gryninti biudžetinių ir viešųjų įstaigų kompetenciją, efektyvinti jų veiklą.Vienas langelis – paslaugų gavėjai informaciją apie valstybės teikiamas administracines ir viešąsias paslaugas gali rasti vienoje informacinėje sistemoje (Elektroniniai valdžios vartai), o valstybė visą informaciją apie paslaugas gyventojas valdo vienoje informacinėje sistemoje. Tai reikšmingai sumažina administracinę naštą paslaugų teikėjams ir valstybei. Nustatytas tikslingesnis administracinių ir viešųjų paslaugų skaitmeninimui skirtų lėšų panaudojimas.Sklandesnis teritorijų planavimo organizavimas – sutvarkytos Vilniaus m., Vilniaus r. ir Trakų r. savivaldybių teritorijų ribos. Skaitmenizuotas teritorijų ribų planų rengimas.Progresas regionuose ir naujovės vietos savivaldoje
Patvirtinus visus 2022–2030 m. šalies regionų plėtros planus, 10 šalies regionų pradėjo jų įgyvendinimą.Parengtos visų regioninių pažangos priemonių finansavimo gairės – numatoma, kad iki šių metų pabaigos bus suplanuota pažangos priemonių už ne mažiau nei 35 proc. Regionų plėtros programoje numatytų lėšų.Naujas vietos savivaldos modelis – aiškiai atskirtos, išgrynintos mero ir tarybos kompetencijos. Praktikoje pradėjus taikyti naują vietos savivaldos modelį ir išaiškėjus teisinio reglamentavimo trūkumams, parengti Vietos savivaldos įstatymo tobulinimo siūlymai.
