Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Briuselyje tarėsi dėl žemės ūkio ateities Europoje ir su prekyba susijusiais klausimais.
Kalbėdamas apie Latvijos iniciatyvą diskutuoti dėl Rusijos žemės ūkio ir maisto produktų importo ribojimo ministras K. Navickas pabrėžė, kad didelis rusiškų žemės ūkio ir maisto produktų importas į Europos Sąjungą (ES) jau kurį laiką kelia didelį nerimą. Jis pakvietė Europos Komisiją įvertinti Rusijos importo mastą ir poveikį ES rinkai.
„Prekybos santykių su ES stabilumas – viena iš esminių sąlygų padėti Ukrainos ekonomikai labai sudėtingu metu. Svarbu ir toliau remti ją prekybos politikos priemonėmis. ES taikomos autonominės prekybos liberalizavimo priemonės yra sėkmingos, todėl turime ir toliau būti vieningi šiuo klausimu. Besąlygiškai palaikome EK siūlymą dar vieneriems metams pratęsti šias liberalizavimo priemones su Ukraina. Kartu sutinkame, kad būtinas žemės ūkio ir maisto produktų srautų iš Ukrainos į ES stebėjimas bei kontrolė“, – sakė ministras.
Lietuva palaiko EK pastangas atverti naujas eksporto galimybes mūsų gamintojams. Ministro teigimu, visuose laisvos prekybos susitarimuose reikėtų tinkamai atsižvelgti į tvarią Europos žemės ūkio praktiką ir aukštų žemės ūkio gamybos standartų išlaikymo svarbą, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir būtų skatinami aukšti Europos standartai visame pasaulyje.
Strateginis dialogas dėl žemės ūkio ateities Europoje
Žemės ūkio ministras, kalbėdamas apie EK iniciatyvą kuo anksčiau pradėti strateginį dialogą dėl Europos žemės ūkio ateities, sakė, kad ji turi įtraukti visus maisto grandinės dalyvius bei susijusias sritis. Karų, klimato kaitos padarinių kontekste maisto gamyba, tvarus apsirūpinimas juo yra gyvybiškai svarbus.
„Siekiant tvarumo ir atsparumo turime užtikrinti tinkamą balansą tarp ekonominio, aplinkos apsaugos ir socialinio ramsčių. Prieš apsisprendžiant dėl papildomų žaliųjų tikslų turi būti atliktas esamų priemonių veiksmingumo ir poveikio vertinimas kiekvienoje šalyje narėje, apimant visus minėtus ramsčius, taip pat sukuriant veiksmingą ES piliečių vartojimo pokyčių stebėsenos sistemą. Taip pat ir ES ekonominiam saugumui, skiriant dėmesio priklausomybės nuo trečiosiose šalyse gaminamų produktų, tokių kaip trąšos bei pašarai, mažinimui“, – teigė ministras.
Jis pabrėžė, kad sprendimus reikia vertinti per žemės ūkio sektoriaus bei kaimo gyvybingumo ir atsparumo prizmę. Smulkių ir vidutinių [šeimos] ūkių plėtra, jaunųjų ūkininkų skatinimas, pridėtinės vertės didinimas – šios temos yra ir išliks aktualios.
Žemės ūkio sektoriui reikia stiprios, adekvačiai finansuojamos BŽŪP, gebančios padėti amortizuoti kylančius sunkumus. Svarbu užtikrinti paramos stabilumą ir nuspėjamumą ūkininkams, tinkamą atlygį už jų pastangas.
„Tikimės, kad bent su būsima BŽŪP bus pagaliau užbaigtas išorinės tiesioginių išmokų konvergencijos procesas, užtikrinant vienodas sąlygas visų valstybių narių ūkininkams. Valstybėms narėms reikia realios laisvės ir lankstumo įgyvendinti BŽŪP, kad ES keliamus bendrus tikslus galėtume pasiekti atliepdami vietos sąlygas bei gamtinę specifiką. Akivaizdu, kad principas „vienas dydis tinka visiems“ neveikia. Bet kuris reglamentinis reikalavimas, prieštaraujantis gamtos dėsniams, sukelia pagrįstus priekaištus ūkininkų tarpe. Ir tai tik augina euroskeptikų gretas. Būtinas realus supaprastinimas, greitesnis ir paprastesnis BŽŪP strateginių planų keitimas, kad į būtinus pokyčius galėtume reaguoti greitai ir efektyviai. Tikiuosi, kad netrukus prasidėsiantis strateginis dialogas bus konstruktyvus, atkurs tarpusavio pasitikėjimą tarp ūkininkų ir sprendimų priėmėjų“, – sakė ministras K. Navickas.
Taryboje taip pat aptartas reglamento dėl atsparių Europos miškų stebėsenos sistemos pasiūlymas, tinkamas žemės ūkio plotų stebėjimo sistemos įgyvendinimas bei kiti klausimai.
Nuotrauka https://newsroom.consilium.europa.eu/events/20240123-agriculture-and-fisheries-council-january-2024
