Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas susitikime su Europos Komisijos (EK) nare, atsakinga už sveikatą ir maisto saugą, Stella Kyriakides aptarė svarbiausias Europos Sąjungos teisėkūros iniciatyvas, susijusias su tausiu augalų apsaugos produktų naudojimu, maisto ženklinimu, gyvūnų gerovės gerinimu.
Šiuo metu vienas aktualiausių klausimų – EK birželį pateiktas reglamento pasiūlymas dėl tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo. Juo kiekvienai valstybei narei, remiantis pateikta metodika, būtų nustatomi privalomi pesticidų naudojimo mažinimo tikslai. Taip siekiama strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ užsibrėžto tikslo sumažinti pesticidų naudojimą iki 2030 m. visoje ES 50 proc.
Ministras, kalbėdamas apie šią aktualią Lietuvai ES teisėkūros iniciatyvą, pabrėžė, kad teisės aktai turi būti įgyvendinami atsižvelgiant į realybę.
„Abejojame, ar vienu konkrečiu procentu išreikštas tikslas tikrai yra veiksmingiausia priemonė užsibrėžtiems Žaliojo kurso ir tvarumo tikslams siekti. Raginame peržiūrėti siūlomą skaičiavimo metodiką, kad būtų užtikrintas teisingas augalų apsaugos priemonių mažinimo naštos pasidalijimas tarp visų ES šalių ir mūsų ūkininkai nebūtų nesąžiningai traktuojami, kas kenktų jų konkurencijai. Visi turime būti atviresni metodologijai, sąžiningesni ir atsižvelgti įvalstybių narių patiriamus iššūkius“, – akcentavo ministras.
Pasak Europos komisarės S.Kyriakides, EK svarbu dirbti kartu, išgirsti, kas kelia nerimą kiekvienai šaliai – šis augalų apsaugos reglamento siūlymas nėra galutinis. Svarbiausia čia ne greitis, o išsamus pasiūlymo apsvarstymas.
„Tai labai svarbu aptarti šiandien. Suprantu jūsų susirūpinimą, tačiau tai nėra „imkit arba pamirškit“ pasiūlymas, tai – atviras diskusijoms metodologijos siūlymas. Turime dirbti kartu, kad rastume priimtiniausius sprendimus, esame pasirengę diskutuoti ir ieškoti sprendimų, tinkančių visiems, ypač tiems, kurie dirba žemės ūkio ir maisto sektoriuje“, – diskutuoti apie galimas alternatyvas kvietė Europos komisarė S.Kyriakides.
„Visi numatomi pateikti EK teisės aktų pokyčiai gyvūnų gerovės, maisto ženklinimo ir kitose srityse turi būti paremti išsamiu poveikio vertinimu, atsižvelgti į socialinius – ekonominius aspektus, besikeičiančias realijas“, – sako K. Navickas.
Susitikime buvo aptarti gyvūnų gerovės ir sveikatos klausimai, susiję su Lietuvos taikomomis priemonėmis valdant afrikinio kiaulių maro plitimą. Komisarei pristatyti Lietuvos planai, siekiant palaipsniui panaikinti paršelių uodegų trumpinimo praktiką ir atsisakyti vištų dedeklių auginimo narvuose.
„Pastaruoju metu gyvūnų gerovės klausimai yra vieni svarbiausių EK darbotvarkėje. Šiuo metu Europoje yra įgyvendama daugybė iniciatyvų, susijusių su gyvūnų gerovės standartų kėlimu. Prie to aktyviai prisideda ir Lietuva. Jau nuo 2025 m. Lietuvos prekybininkai įsipareigojo nebeprekiauti vištų, laikomų narvuose, kiaušiniais, o nuo 2028 m. nebebus karpomos uodegos paršeliams. Vienas labiausiai EK komisarę dominusių klausimų buvo, kaip mes tvarkomės su gyvūnų užkrečiamosiomis ligomis, kurios, kaip žinia, pridaro daugybę žalos ir nuostolių verslams bei šalių ekonomikoms. Lietuvoje ne vienerius metus taikome itin griežtas biosaugos priemones, išmokas už surastas šernų gaišenas, skiriame daug dėmesio švietimui, viešinimui, todėl afrikinio kiaulių maro atvejų, palyginti su kitomis šalimis, turime kelis ar net keliolika kartų mažiau. Gerąja praktika aktyviai dalijamės su kitomis ES valstybėmis“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Mantas Staškevičius.
Diskusijos daugeliu aktualių ES darbotvarkės klausimų, įskaitant augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimą ir maisto ženklinimo sistemos peržiūra, bus tęsiamos pirmadienį Briuselyje vyksiančiame ES žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje.
