Pasaulinių maisto sistemų pokyčiai kovojant su klimato kaita. Tokia tema subūrė nuotolinio aukščiausio lygio ministrų susitikimo „World Food Summit“ dalyvius. Kasmetiniame, jau šeštajame susitikime, surengtame Danijos maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministro Rasmuso Prehno, dalyvavo ir Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Ministrų susitikime daugiausia dėmesio skirta kovai su klimato kaita: buvo nagrinėjama, kaip pasaulinės maisto sistemos veikia klimato kaitą ir, atvirkščiai, kaip klimato kaita veikia žemės ūkį ir apsirūpinimą maistu. Susitikime dalyvavę žemės ūkio ministrai iš viso pasaulio atkreipė dėmesį ir į maisto švaistymo problematiką, ir į biologinės įvairovės, miškų nykimo klausimus, taip pat perėjimą prie klimatui palankesnės mitybos.
Ministras K. Navickas atkreipė dėmesį, kad šis susitikimas yra kitoks, nes vyksta Rusijos žiaurios invazijos į Ukrainą akivaizdoje. Karas atkreipė visų dėmesį į pasaulinį apsirūpinimo maistu grandinių trapumą. Turime suprasti, kad pagalba Ukrainai išvežti grūdus taip pat prisideda prie apsirūpinimo maistu pasauliniu mastu.
„Ši padėtis atveria erdvę ir diskusijoms apie žaliojo kurso bei kitas tvarios maisto gamybos iniciatyvas. Žinoma, dabar svarbiausias prioritetas – apsirūpinimo maistu saugumas, tačiau prie jo gali prisidėti tvaraus ūkininkavimo skatinimas.
Perėjimas prie mažiau sąnaudų reikalaujančių technologijų, veiksmingo išteklių valdymo ir, tuo pačiu, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, ilgainiui sukurtų atsparesnę, mažiau nuo energinių išteklių ar kitų išorinių veiksnių priklausomą bei saugesnę maisto gamybą“, – sakė K. Navickas.
Lietuvos mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystė, susijusi su agroekologija ir tvariomis maisto sistemomis, jau suteikia įžvalgų apie žemės ūkio ir maisto sistemų transformaciją. Ekonomikos, įskaitant žemės ūkio gamybos sistemas, dekarbonizavimas, tai yra priemonių, leidžiančių reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas skatinimas ir taikymas, taip pat yra vienas iš mūsų šalies prioritetų.
Tikslusis ūkininkavimas ir kitos skaitmeninės technologijos, skirtos padidinti gamybos efektyvumą ir padėti ūkininkams priimti sprendimus optimizuoti derlių, sumažinti poveikį aplinkai, yra dar viena vertinga priemonė. Norėdami tobulinti gyvulių auginimo sistemas, turime tęsti naujų diagnostikos, gydymo būdų, vaistų, pašarų ir pašarų priedų bei šalutinių produktų naudojimo tyrimus.
Galiausiai, partnerystės, keitimasis žiniomis, specializuotas mokymas, didinamas informuotumas, įskaitant platesnę visuomenę, apie klimato ir gamtos požiūriu pažangų žemės ūkį yra pagrindiniai elementai, padėsiantys užtikrinti sėkmingą perėjimą prie tvaresnio žemės ūkio ir maisto sistemų.
