Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje (Briuselis) ministrai aptarė Europos Komisijos (EK) pasiūlymą dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo, padėtį rinkose po Rusijos invazijos į Ukrainą, Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginių planų patvirtinimo eigą ir kitus svarbius klausimus.
EK reglamente dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo daugiausia susirūpinimo valstybėms narėms kelia nacionalinių augalų apsaugos produktų mažinimo tikslų nustatymas. Ministrai vieningai kritikavo pateiktą pasiūlymą, pažymėdami, kad siekiant bendro ES tikslo būtina labiau atsižvelgti į skirtingas situacijas jų šalyse.
Lieka neatspindėti esami skirtumai pagal realiai sunaudojamus veikliosios medžiagos kiekius vienam žemės ūkio naudmenų hektarui. Šis rodiklis, o ne išvestiniai skaičiai, anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, turėtų būti esminis nustatant nacionalinius įpareigojimus, jei norima realiai sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą.
„Nekvestionuojame Žaliojo kurso. Visi norime ir švarios aplinkos, ir sveikatai palankaus bei kokybiško maisto. Tačiau negaliu sutikti, kad būtų iškelti neįgyvendinami augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimo tikslai. Turime nepamiršti, kad reikia užtikrinti apsirūpinimą maistu ir sektoriaus konkurencingumą. Palaikome tvarios žemės ūkio gamybos kryptį, tačiau keliami tikslai turi būti realūs ir pasiekiami. Arba jie nebeteks savo prasmės“, – teigia ministras K. Navickas.
Lietuvoje, kaip ir Šiaurės zonos valstybėje, augalų apsaugos produktų pasirinkimas yra trečdaliu mažesnis nei šiltesnėse zonose. Nepakankamas alternatyvų turėjimas labai apriboja galimybes atsisakyti šiuo metu naudojamų produktų arba juos keisti į mažiau rizikingus produktus, kurių trūksta ir ES lygiu.
Už sveikatą ir maisto saugą atsakinga komisarė Stella Kyriakides akcentavo platesnio užmojo, siekiant augalų apsaugos produktų naudojimo mažinimo tikslų, svarbą. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad šį pasiūlymą toliau nagrinės ES Taryba ir Europos Parlamentas. Susitarimą dėl jo nuostatų turės rasti abu teisėkūros parteriai.
BŽŪP strateginių planų tvirtinimas
Nepaisant aktyvaus valstybių narių ir EK darbo, BŽŪP strateginių planų patvirtinimas stringa. Iki šiol su EK savo atnaujintus strateginius planus neformaliai suderinti pavyko vos kelioms šalims. Todėl ministrai vieningai ragino Komisiją greičiau priimti sprendimus, nes aiškumo dėl ateities žemdirbiams reikia kuo greičiau.
„Pasiekėme ribą, kai neturime kur trauktis, po mėnesio prasidės sėja, o kertinių susitarimų nėra. Mūsų žemdirbiai laukia aiškių atsakymų, kaip susidėlioti sėjos planus. Labai svarbu iki rugpjūčio mėnesio priimti bent jau neformalius sprendimus. Mūsų žemdirbiai ragina atidėti Strateginio plano taikymą vieneriems metams ar bent jau reikalavimus, kuriems reikia pasiruošti iš rudens, taikyti tik nuo 2024 metų“, – teigia žemės ūkio ministras.
Neblėsta dėmesys Ukrainai ir apsirūpinimui maistu
Ministrai aptarė Ukrainos grūdų transportavimą, galimus būdus sušvelninti esamą situaciją. Jie vieningai parėmė EK pastangas siekiant užtikrinti solidarumo koridorius su Ukraina. Daugelis jų pabrėžė Ukrainos Juodosios jūros uostų atblokavimo svarbą. Tai akcentavo ir ministras K. Navickas, anot jo, vienintelis tvarus sprendimas yra Ukrainos uostų, visų pirma, Odesos, atblokavimas.
„Drauge su ES bei tarptautine bendruomene turime dėti pastangas, kad jūrinis kelias Ukrainos grūdams bei kitiems eksportuojamiems maisto produktams būtų kuo greičiau atvertas.
Kaip tarpinę priemonę ir kartu svarbią galimybę matome tranzitinį koridorių per Lenkiją į Baltijos šalių uostus. Šių uostų bendras pajėgumas grūdų krovai – 25 mln. tonų per metus. Jie galėtų reikšmingai prisidėti prie grūdų iš Ukrainos eksporto, jei būtų išspręstas grūdų atvežimo iki jų klausimas. Reikalingos derybos tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir EK, identifikuojant pagrindines problemas bei galimus jų sprendimo būdus“, – teigia ministras.
Aptardami situaciją ES žemės ūkio rinkose ministrai pažymėjo ir toliau išliekančią išaugusių gamybos sąnaudų problemą, ragino Komisiją būti budrią ir pasiruošusią pateikti papildomus sprendimus –tiek dėl paramos labiausiai nukentėjusiems sektoriams, tiek ir siekiant paskatinti apsirūpinimą maistu.
Taip pat patvirtintos Tarybos išvados dėl akvakultūros, aptartas numatomas teisės aktų dėl gyvūnų vežimo ES atnaujinimas ir kiti klausimai.
Tai pirmasis ES tarybos posėdis pirmininkaujant Čekijai. Pagrindinis jos akcentuojamas prioritetas – tvarus apsirūpinimas maistu vykstant karui Ukrainoje.
