Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Briuselyje dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos (ES) ministrų susitikime dėl civilinės saugos stiprinimo. Europos Komisijos atstovai ir už civilinę saugą atsakingi ministrai aptarė bendrą atsaką į padidėjusias cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (CBRN) incidentų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje, grėsmes.
Baltijos šalių vidaus reikalų ministrai dar pernai bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją, siūlydami inicijuoti ministrų diskusiją dėl šalių pasirengimo krizinėms situacijoms stiprinimo. Pasak ministrės A. Bilotaitės, grėsmę Lietuvai ir visai ES kelia ne tik beatodairiški Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje ir atviri grasinimai panaudoti atominį ginklą, bet ir nesaugi vos 20 km nuo ES sienos esanti Astravo atominė elektrinė.
„Brutalus Rusijos karas prieš Ukrainą visiškai pakeitė supratimą apie civilinę saugą. Dabar tai yra mūsų pagrindinis prioritetas. Lietuvoje atlikome didžiulį darbą stiprindami pasirengimą grėsmėms ir krizių valdymą. Šiandien labai svarbu įsivertinti, kaip esame pasirengę ES lygiu, ką galime padaryti kartu. Būtina svarstyti ir investicijų į civilinę saugą poreikį, galbūt net apibrėžiant tam tikrą procentą šalies BVP arba kuriant specialų ES civilinės saugos fondą“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių ar avarijų pasekmės gali peržengti valstybių sienas ir paveikti ištisus regionus ar visą Europą. Europos Komisijoje parengtoje analizėje numatytos priemonės, kurios galėtų būti įgyvendintos siekiant sustiprinti bendrą visos ES pasirengimą reaguoti į CBRN incidentus: nenumatytų įvykių planavimas, situacijos vertinimas, koordinavimas, operatyvinis atsakas, reagavimo pajėgumų finansavimas, krizių komunikacija. Ministrės pasisakyme pabrėžtos priemonės – ES šalių bendradarbiavimo stiprinimas išankstinio perspėjimo, gyventojų informuotumo didinimo ir bendrų pratybų srityse – taip pat įtrauktos į Europos Komisijos dokumentą.
Ministrė A. Bilotaitė susitikime pristatė Lietuvos pasiekimus pertvarkant civilinės saugos sistemą. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujas Civilinės saugos ir krizių valdymo įstatymas, užtikrinantis integruotą krizių valdymą Vyriausybės lygmeniu, ryšio su krašto apsauga stiprinimą. Parengta civilinės saugos koncepcija laikotarpiui iki 2030 m., kurioje numatyti trys pagrindiniai tikslai – geresnis gyventojų, tarnybų ir valstybės pasirengimas.
Ministrai taip pat diskutavo dėl ES civilinės saugos mechanizmo sustiprinimo ir patobulinimo poreikio, atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo situaciją ir grėsmių žemėlapį. ES civilinės saugos mechanizmas skirtas valstybių narių savitarpio pagalbos teikimui. Jis buvo aktyvuotas COVID-19 pandemijos metu, vykstant Baltarusijos hibridinei atakai, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, pagalba šalims taip pat teikiama potvynių, miškų gaisrų ir kitų grėsmių atvejais. Prie ES civilinės saugos mechanizmo šiais metais prisijungė ir Ukraina.
Ministrė A. Bilotaitė Briuselyje taip pat lankysis Europos Komisijos Reagavimo į nelaimes koordinavimo centro 10-ųjų metinių ceremonijoje.
