Įvertinimas
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir viceministras Vytenis Tomkus susitiko su Švedijos parlamento Aplinkos ir žemės ūkio komiteto nariais. Aptartos žemės ūkio sektoriaus aktualijos ir Lietuvos bei Švedijos pozicijos svarbiausiais žemės ūkio politikos klausimais.
Ministras K. Navickas, sveikindamas gausią Švedijos parlamentarų delagaciją, pabrėžė dvišalio bendradarbiavimo svarbą ieškant sprendimų ne tik žemės ūkio srityje.
„Baltijos jūros šalių bendrystė įgauna vis didesnę svarbą garantuojant tarptautinį saugumą regione, tuo pačiu ieškant bendrų sprendimų efektyviam ir tvariam žemės ūkio sektoriaus vystymui klimato kaitos, apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo ir kitų iššūkių kontekste. Pasikeitimas gerosiomis mūsų šalių praktikomis, didesnis abipusis problematikų ir ypatumų pažinimas padės priimant itin svarbius su žemės ūkio plėtra susijusius sprendimus Europos Sąjungos lygiu bei toliau vystant nacionalinę žemės ūkio politiką“ – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas.
Viceministras V. Tomkus Švedijos parlamentarams pristatė bendrą Lietuvos žemės ūkio gamybos ir užsienio prekybos struktūrą, papasakojo apie žemės ūkio ir maisto produktų gamybos tendencijas, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano prioritetus ir pagrindines priemones bei šių metų pasėlių deklaravimo rezultatus.
Jis taip pat pristatė, kokias priemones Lietuva jau įgyvendina ir dar tik planuoja siekiant, kad žemės ūkis prisidėtų prie klimato tikslų, kokios rizikos valdymo priemonės taikomos žemės ūkio sektoriui (pvz., pasėlių ir galvijų draudimas), taip pat pastaraisiais metais teiktą valstybės pagalbą Lietuvos žemės ūkiui, Ukrainai.
„2020–2022 m., siekdama išlaikyti žemės ūkio sektoriaus gamybos potencialą ir tvarią maisto tiekimo grandinę, likvidumą, didinti finansinių paslaugų prieinamumą ir mažinti skolinimosi kaštus valstybė skyrė 261,3 mln. eurų asmenims, patiriantiems ekonominių sunkumų dėl COVID-19 pandemijos. 2022–2023 m. valstybės pagalbos priemonės, kuriomis siekta teikti paramą ūkininkams ir verslui jų likvidumui užtikrinti bei padėti įveikti finansinius sunkumus, susijusius su energijos ir kitų būtiniausių išteklių kainų augimu, siekė 85,8 mln. eurų. Per šiuos dvejus metus dar 35,4 mln. eurų skirti kaip išskirtinė ES biudžeto pagalba žemės ūkio sektoriams, turintiems specifinių problemų. Be to, Lietuva skyrė papildomą nacionalinį finansavimą iš valstybės biudžeto“,- apie paramą Lietuvos žemės ūkiui kalbėjo viceministras V. Tomkus.
Taip pat buvo pristatyti Lietuvos nacionaliniai tikslai mažinant žemės ūkio sektoriaus išmetamų ŠESD emisijų kiekį, pagrindinės veiksmų sritys šiam tikslui pasiekti bei jų finansavimo šaltiniai.
Švedijos parlamentarai domėjosi antibiotikų naudojimu ūkiuose ir priemonėmis valdyti antimikrobinio atsparumo didėjimą, pasėlių, augalų bei gyvulių draudimo galimybėmis mūsų šalyje, jaunųjų ūkininkų situacija bei ūkių dydžiais. Lietuva yra tarp labiausiai smulkius ir vidutinius ūkius remiančių šalių, nuo 2023 m. Lietuva 20 proc. tiesioginių išmokų lėšų skiria ūkiams už pirmuosius 50 ha. Pagal šią priemonę 2023-2027 m. yra skirta net 602,5 mln. Eur. Be to, jaunųjų ūkininkų tiesioginė išmoka numatyta taip pat už pirmus 70 ha. Šioms išmokoms per 2023-2027 m. skirta 69,8 mln. Eur.
Švedijos atstovai taip pat domėjosi Lietuvos pozicija pagrindiniais ES darbotvarkės klausimais, tokiais, kaip naujų genominių technologijų reglamentavimas, dirvožemio monitoringo direktyvos ir gamtos atkūrimo reglamento pasiūlymai, ES laisvos prekybos susitarimų derybos ir kt.
Prieš susitikimą su Žemės ūkio ministerijos vadovybe ir specialistais Švedijos delegacija lankėsi Seime, ten susitiko su Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetų nariais. Vėliau parlamentarai išvyko į vizitą „Auga group“.
