Kreipiantis dėl bankroto siūloma atsisakyti minimalios skolų ribos, dabar siekiančios maždaug 26 tūkst. eurų. Ministerija mano, kad užtektų nevykdyti bet kokio dydžio įsipareigojimo.
Galiojanti tvarka numato, kad nemokiu gyventojas skelbiamas, kai jo pradelstų skolų suma viršija 25 minimalias mėnesio algas (dabar – 1038 eurų iki mokesčių) – beveik 26 tūkst. eurų.
Ministerijos teigimu, konkreti riba daro bankroto procesą pernelyg formalų, nelankstų, todėl nepalankų žmogui, negalinčiam įgyvendinti nors ir nedidelių, bet reikšmingų finansinių įsipareigojimų.
Be to, Pasaulio bankas siekia, jog bankrutuoti galėtų ir gyventojai, kurių skolos santykinai mažos.
Ministerijos duomenimis, Lietuvoje jis yra aukščiausia skolos riba tarp valstybių, kur ji numatyta. Daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių, pavyzdžiui, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose šios grindys netaikomos.
Minimali skola Latvijoje yra 5 tūkst. eurų, Kipre – 15 tūkst. eurų, Rumunijoje – 15 minimalių atlyginimų, Estijoje – 1 tūkst. eurų arba kreditoriaus reikalavimų suma.
Jeigu Vyriausybė ir Seimas tokias Fizinių asmenų bankroto įstatymo pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo 2026 metų gegužės. Dabar jas derina suinteresuotos institucijos, vėliau svarstys Vyriausybė ir Seimas.
