Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi kadetų mokyklos – Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjus Kaune, gyvuojantis jau 9 metus ir Klaipėdos jūrų kadetų mokykla, šiemet pradėjusi trečius mokslo metus. Tačiau norima Lietuvoje tokių mokyklų steigti ir daugiau ar bent jau kadetų klasių, nes manoma, kad tokios mokymo įstaigos šaliai yra reikalingos.
Vicemero teigimu, viena uostamiesčio Savivaldybė neįstengs Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos paversti prestižine respublikine mokymo įstaiga. Tačiau Savivaldybė viliasi, kad Vyriausybė ras lėšų kadetų mokyklomis, juo labiau kad Seimo nariai pasirengę daryti įstatymų pataisas, kad jos gautų normalų finansavimą.
„Tiek mūsų, tiek Kauno mokykla patiria iššūkių. Jose, be bendrojo ugdymo dalykų, nemažas dėmenys skiriamas ir pilietiškumo ugdymui, ir kitiems panašiems dalykams. Suprantama, kadangi šios mokyklos turi specifinių poreikių, joms reikalingas didesnis finansavimas”, – įsitikinęs Klaipėdos vicemeras.
Minėtų Seimo komitetų posėdyje kalbėta apie tai, kad įstatymų pakeitimus dėl tinkamo kadetų mokyklų finansavimo turėtų parengti grupė Seimo narių.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bus raginama spręsti šiuo metu veikiančių Klaipėdoje ir Kaune kadetų mokyklų bendrabučių problemą. Pasak A. Barbšio, kauniečiai turi nediduką, 40 vietų bendrabutį, bet šiais mokslo metais dėl vietų bendrabutyje stokos jie negalėjo priimti mokytis apie 100 vaikų iš kitų Lietuvos miestų – neturėjo galimybės jų apgyvendinti. Uostamiesčio jūrų kadetų mokykla jokio bendrabučio neturi, tad jai galvoti apie respublikinį statusą, švelniai tariant, per anksti.
„Klaipėdos miesto savivaldybė įsteigė jūrų kadetų mokyklą, ją finansuoja, bet tai yra tik miesto mokykla. Norint, kad ji taptų regiono ar visos Lietuvos mokykla, reikalingas Vyriausybės finansavimas. Būtina rasti lėšų papildomam specifiniam kadetų ugdymui, kuriam Savivaldybė šiuo metu skiria 4,5 etato”, – VE.lt sakė uostamiesčio vicemeras A. Barbšys.
