Kiek kartų esi pabudęs vidury nakties be aiškios priežasties? Pastebėjai, kad svoris svyruoja, nors valgai tą patį? O gal netikėtai tapai irzlus, jautresnis nei įprastai, net ir be jokios akivaizdžios priežasties? Daugeliui tai skamba pažįstamai. Deja, tokie simptomai dažnai ignoruojami arba priskiriami stresui, nuovargiui ar „tiesiog blogai dienai“, tačiau kartais už viso to slypi nematomi dirigentai – hormonai.

Hormonai – tylūs, bet stiprūs kūno režisieriai

Hormonai yra cheminės medžiagos, kurias gamina mūsų organizmas. Jie veikia beveik visus gyvybinius procesus – nuo miego ir virškinimo iki emocijų bei seksualinio potraukio. Net menkiausi hormonų disbalansai gali sukelti grandininę reakciją organizme, kurios pasekmes pajusime tiek fiziškai, tiek emociškai.

Endokrinologai yra specialistai, kurie tiria ir gydo hormoninius sutrikimus. Jie padeda išsiaiškinti – ar jūsų savijautos svyravimai kyla dėl skydliaukės veiklos, antinksčių, insulino kiekio ar kitų endokrininės sistemos pokyčių.

Miegas, kuris „neateina laiku“

Miego sutrikimai dažnai susiję su melatonino, kortizolio ir skydliaukės hormonų pusiausvyra. Melatoninas yra atsakingas už miego-budrumo ritmą. Kai jo per mažai – žmogui sunku užmigti arba pabudus sunku vėl užsnūsti. Per didelis kortizolio (streso hormono) kiekis taip pat trukdo poilsiui – organizmas vis dar „kovoja su grėsme“, nors tu jau guli lovoje su arbatos puodeliu. Neretai miego problemos signalizuoja ir apie hipotirozę. Tai yra būklė, kai skydliaukė veikia per lėtai. Tada žmogus jaučiasi mieguistas visą dieną, bet naktį nepavyksta ilsėtis kokybiškai.

Svorio svyravimai, kuriems nerandate logiško paaiškinimo

Metate svorį be pastangų? O gal, priešingai, priaugate, nors laikotės to paties mitybos plano? Hormonų įtaka kūno masei – milžiniška. Pvz., insulino disbalansas gali skatinti riebalų kaupimąsi, skydliaukės hormonų trūkumas lėtina medžiagų apykaitą, o leptino ar ghrelino pokyčiai veikia apetitą.

Beje, kai kurioms moterims perimenopauzė ar menopauzė taip pat lemia svorio augimą, dažnai būtent pilvo srityje. Tai nėra „valios stoka“ – tai biologinis pokytis, kurį reikia suprasti ir atitinkamai prisitaikyti.

Nuotaikos svyravimai – ne tik psichologinė problema

Daug kas mano, kad nuotaikų kaita yra psichologinio pobūdžio, tačiau estrogenų, progesterono, testosterono ar net antinksčių hormonų disbalansas gali sukelti:

• Dirglumą.
• Nerimą.
• Staigius emocijų protrūkius.
• Net depresijos simptomus.

Ypač moterims šie svyravimai gali būti ryškūs prieš menstruacijas, nėštumo metu ar po gimdymo. O vyrams – senstant, kai mažėja testosterono lygis. Būtent todėl nuotaikos kaita nėra vien nuotaika – tai kartais mediciniškai paaiškinama būsena.

Kada kreiptis pas endokrinologą?

Jei miego sutrikimai, svorio problemos ar emociniai svyravimai tęsiasi ilgiau nei kelias savaites – nepakanka tik „pailsėti“ ar „susitvarkyti mitybą“. Reikia paieškoti giliau. Endokrinologai gali paskirti išsamius hormonų tyrimus, kurie atskleis, ar šie simptomai turi aiškų biologinį pagrindą.

Neretai paprastas hormonų gydymas ar gyvenimo būdo korekcija (pvz., vitaminų papildymas, fizinio aktyvumo planas) leidžia sugrąžinti balansą. Svarbiausia – nelaukti, kol situacija taps lėtine.

Miego, svorio ir emocinės būklės pokyčiai gali būti gyvenimo tempo padarinys. Bet kai jie tampa nuolatiniai – verta įtarti hormoninį disbalansą. Organizmas kalba per simptomus, todėl mūsų pareiga – jų nekaltinti, o išgirsti.

Iliustracija – pexels.com

Šaltinis: Nyksciai