Kai merginai 20 metų, jai jūra iki kelių, ji sau patinka, nieko nebijo, pati renkasi ką nori, siunčia vyrus į kairę ir į dešinę. Kyla klausimas, kas jai nutinka po 15 metų, kad sunku net atpažinti? Ji sau nebepatinka, pradeda lakstyti po kosmetologų ir plastikos chirurgų kabinetus ir visa tai tik dėl vienos priežasties – patologinio noro išlaikyti jaunystę ir pagaliau sau patikti.
Tipinė 35+ metų moters eisena – kojų pirštai į vidų, kreiva nugara. Moteris pradeda vis daugiau dažytis, naudoti vis daugiau kosmetikos, nes gėdijasi savo tikrojo veido. Gerai, jeigu apsiribojama tik tuo, tačiau pasitaiko ir sudėtingesnių atvejų, kai moteris pradeda nuo lengvų kosmetinių procedūrų, tada pereina prie sudėtingesnių ir viskas baigiasi operacijų virtine. Iš tikrųjų tai yra rimta patologija – leisti save pjauti be jokių realių medicininių indikacijų. Viena, kai operacija yra būtina, siekiant išsaugoti sveikatą arba netgi gyvybę. Tačiau čia tokių indikacijų nėra.
Nemaloniausia staigmena yra ta, kad visi šie bandymai sustabdyti senėjimą ir išlaikyti jaunystę bet kokia kaina nesuveikia.
Ir štai kodėl.
Moters galvoje apsigyvenęs stereotipas, kad dvidešimtmetes visi myli. Vadinasi tam, kad mane mylėtų, man turi būti dvidešimt. Ji net nesusimąsto, kad jai būnant dvidešimties visi jos nori ne dėl stangraus užpakalio ar aukštos krūtinės, bet dėl to, kad dvidešimties ji pati save mylėjo. Ji pati sau patiko. O sulaukusi 35 moteris praranda tikėjimą, kad yra nuostabi.
Mūsų šalyje yra hipertrofuotas jaunystės kultas. Vyras nuo 20 iki 40 metų apskritai net nesusimąsto apie savo jaunystę. O sulaukęs 45 ir daugiau metu, vyras su siaubu suvokia, kad paseno. Ir norėdamas save įtikinti, kad vis dar yra patrauklus, jis pradeda dairytis jaunesnės merginos. Tiesa, visai ne faktas, kad suras, tačiau pats jo susidomėjimas jaunomis merginomis sukelia šį kultą: patinka tik jaunos, nori tik jaunų.
Yra neveikiančių stereotipų rinkinys. Išteka tik jaunos. Nori gražių. Yra specialios vietos, kur reikia susipažinti su teisingais vyrais. Yra gebėjimų rinkinys, kurį reikia įvaldyti, kad tave vertintų. Visa tai yra nesąmonė. Gali sutikti nuostabų vyrą autobuse, išnešdama šiukšles, parduotuvėje, bet kur.
Trys dalykai neturi reikšmes: amžius, išvaizda ir charakteris.
Nepavargstu kartoti, kad aplinkiniai tave suvokia tik taip, kaip tu suvoki save. Tai galioja ir vyrams, tačiau dabar kalba ne apie juos. Kaip tu jautiesi, taip tu ir atrodai. Kodėl? Nes vyrus traukia ne išvaizdą, o savęs pajutimas. Ir jeigu ji pasiekė tašką, kai yra pasirengusi vaikščioti svetimu veidu, vadinasi viduje ji taip savęs nemyli, tikrosios savęs, kad jokia operacija to nesugebės paslėpti.
Kas yra seksualinis patrauklumas
Seksualinis patrauklumas – tai ne parametrų rinkinys, kurį reikia atitikti. Seksualiai patrauklus tas kūnas, kurį pati jo šeimininkė myli ir laiko seksualiu. Galiu išvardinti dešimtis pakankamai žinomų porų, kuriuose moteris ne tik neatitinka šiuolaikinių grožio standartų, bet ir apskritai nėra labai graži. Ryškiausias to pavyzdys – Yoko Ono. Nei veido, nei kūno, nieko. Ir Lenonas – gražus, plačiapetis, didis. Pirsas Brosnanas ir jo 120 kg sverianti žmona. Hju Džekmanas ir jo Debora. Banderasas ir Grifit. Galima vardinti ir vardinti. Seksas – ne apie tai, koks tavo kūnas, svoris, amžius, kiek turi raukšlių ir taip toliau. Seksas ateina iš vidaus. Žmogus taip sutvertas, jo psichika taip sutverta, kad vos tik žmogus pradeda patikti sau, jis iš karto susiranda porą, susilaukia dėmesio ir užmezga santykius. Nei amžius, nei išvaizda, nei charakteris tam neturi reikšmės.
