Po didesnių audrų mūsų paplūdimiuose netikėtai atsiveria sustingusios, smėlyje glūdėjusios šimtametės cemento statinės, išplaunami senovinių burlaivių griaučiai, net monetos ir kt. Tačiau kai kurie radiniai būna tokie mįslingi, jog verčia krapštyti pakaušius net patyrusiems istorikams.
Su mažamečiu sūnumi pamario promenada Nidoje neseniai vaikščiojęs Neringos meras Darius Jasaitis Kuršmarių pakrantėje rado iš pirmo žvilgsnio senovinės patrankos sviedinį. Apvalų, metalinį, sunkų. Tačiau šis iš pirmo žvilgsnio lengvai identifikuojamas radinys įsuko tikrą istorinio detektyvo karuselę.
Versijų verpetuose „Vakarų ekspresui“ D. Jasaitis pasakojo, jog vieną dieną susiruošė su sūnumi ramiai pasivaikščioti Nidos pamario promenada. Ties Skruzdyne (vidurinioji kurorto dalis) iki mūsų dienų yra išlikę prieškariniai, didingųjų plokščiadugnių burvalčių laikus menantys savotiški bangolaužiai.
Tai – keliasdešimties metrų nuo kranto į marių gilumą besidriekiančios, žmonių sukrautos akmenų juostos. Iš šonų būdavo į marių dugną įkalami stori, mediniai poliai. Tokios prieplaukos tarnavo kuršvalčių švartavimuisi, o jų XX a. pirmojoje pusėje Nidoje būta dešimtys.
„Marios buvo labai nusekusios, todėl tie akmenys išlindo, o mes su sūnumi mėgstame paieškoti kokių nors įdomybių pamaryje. Apžiūrinėdamas riedulius pastebėjau vieną labai apvalų. Pakėliau, pakilnojau.
Sunkus. Apaugęs visokiais maurais, dumbliais, bet tiesiog idealiai apvalus. Radinys pasirodė esantis vertas dėmesio, todėl parsivežiau jį namo, nuvaliau. Paaiškėjo, kad tas rutulys – metalinis, o vienoje pusėje buvo matyti kažkoks įspaudas, žymė apvali, lyg būtų palikta vieta kažką įsukti“, – įspūdžiais dalijosi politikas.
Versiją, jog pamaryje tarp akmenų gulėjo kultūristų naudojamo svarmens dalis, buvo atmesta. Tokie svarmenys (žargonu vadinami „hanteliais“) turi rankeną ir iš abiejų pusių pritvirtintus apvalius rutulius. „Jei būtų vieną jų nupjovę, matytųsi pjovimo žymė, bet jos nebuvo. Ėmiau domėtis, naršyti internete ir aptikau, jog mano radinys stebėtinai panašus į senovinės patrankos sviedinį.
Kai kurie iš jų būdavo priešo įtvirtinimams, laivo korpusui pramušti, kiti turėjo skylę, į kurią įkišdavo dagtį, uždegdavo, iššaudavo, ir toks sviedinys sprogdavo. Ėmė vis labiau kirbėti klausimas: jei tai – patrankos sviedinys, tuomet kaip jis atsirado Nidoje, tarp akmenų marių pakrantėje? Prisigalvojome visokiausių versijų“, – juokėsi D. Jasaitis.
Svarstyta, kad patrankos sviedinys kažkokiu būdu Nidoje galėjo atsidurti, būti atgabentas iš Kopgalyje esančio bei XVIII a. menančio Neringos forto, kuriame tikrai stovėjo patrankos. Dar vienas variantas: galbūt sviedinys iššautas iš burlaivio ir gali būti siejamas su Septynmečiu karu (1756-1763 m.), XVIII a. rusų vykdyta Mėmelio apgultimi galeromis.
Klausimų liko Po neilgų svarstymų nuspręsta mįslingąjį sviedinį nuvežti bei perduoti Lietuvos jūrų muziejaus (LJM) specialistams. Radinį apžiūrėjęs LJM laivybos istorikas, direktoriaus pavaduotojas-vyriausias fondų saugotojas Romualdas Adomavičius skubotų išvadų daryti nenorėjo.
„Labai sunku pasakyti, ar tai tikrai patrankos sviedinys, nors iš pirmo žvilgsnio – labai panašus į jį. Nesu tos srities ekspertas. Radinį pasvėrėme (3,9 kg), išmatavome (9 cm skersmens), padarėme nuotraukas ir išsiuntėme karybos istorikams į Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejų. Jūrų muziejuje turime iš marių ties uosto vartais iškeltą XVIII a. patranką. Tačiau netikėtai į pagalbą atėjo iš Vilniaus atvykęs archeologas“, – „Vakarų ekspresui“ teigė R. Adomavičius.
