Kasmet atėjus tamsiajam metų laikui ir iškritus pirmajam sniegui – padaugėja traumų. Keliai tampa slidūs, didžiąją dienos dalį vyrauja tamsa, o matomumą blogina krituliai ir rūkas. Prasidėjus tamsiajam sezonui automobiliai nelinkę mažinti greičio, nors matomumas ženkliai suprastėjo, todėl neišvengiama ir avarijų keliuose. Didelė dalis traumas patyrusių pacientų būna ne tik neapdairaus vairavimo aukos, tačiau ir pėstieji, kurie nepasirinko tinkamos avalynės ar neįvertino slidžių šaligatvių.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas Donatas Ulevičius sako, kad daugiausia traumų patiria aktyviausia visuomenės dalis – 20-35 metų jaunimas, kuris mėgsta greitį, ekstremalias pramogas, aktyvų laisvalaikio būdą, nori varžytis bei rizikuoti. Pasak gydytojo, per parą į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priėmimo skubios pagalbos skyrių patenka apie 120 pacientų.
Vyrauja sezoniškumas
Gydytojai traumatologai tamsųjį rudens ir žiemos metą laiko vienu pavojingiausių, nes tuo laiku patiriama daugybė sunkių traumų. Ypatingai tai išryškėja įvedus žiemos laiką, kuomet 17 val. staiga pasidaro tamsu, o daug žmonių po darbo skuba namo tiek automobiliais, tiek pėsčiomis.
„Sunkiausi susižeidimai fiksuojami pereinamuoju laikotarpiu iš šiltojo sezono į šaltąjį – rudens pabaigoje tampa ganėtinai tamsu, tačiau daugelis keliuose vis dar elgiasi lyg vasarą. Pašalus ir iškritus pirmajam sniegui, traumų patyrusių žmonių padaugėja, bet jų sužeidimai būna kiek lengvesni – kulkšnių, riešo lūžiai, išnirimai, sumušimai. Pasnigus būna kiek šviesiau, taigi ir matomumas šiek tiek geresnis. Vėliau žmonės pripranta vaikščioti slidžiais šaligatviais ir žiemos viduryje slydimo traumų būna mažiau, naujas pikas prasideda pavasarį, per atlydį“, – sako gydytojas.
Sunkios pasekmės ir ilgas gijimas
D. Ulevičius pabrėžia, kad traumų pasekmės visose amžiaus grupėse yra sudėtingos – tiek gydant pačią traumą, tiek galimus liekamuosius reiškinius.
„Jauni žmonės galvoja, kad greitai atsigaus, bet realybė kitokia – dažnu atveju nedarbingumas prarandamas ilgam laikui. Pavyzdžiui, blauzdos kaulo lūžis – dažna vyrų trauma – po operacijos gyja apie 4 mėn. Tuo metu galima lankstyti ir mankštinti sąnarius, tačiau kojos priminti negalima, nes kaulas būna sutvirtintas metalais, reikia laukti, kol viskas sugis. Pridėjus reabilitacijos laiką, matome, kad žmogus į darbus grįžta tik po gerų pusės metų“, – pasakoja ortopedas-traumatologas.
Traumos dažnai nebūna tik vienkartinis sveikatos sutrikdymas – jos gali turėti ir ilgalaikių pasekmių. Pavyzdžiu, po sąnarinių lūžių gali likti nejautrūs klubo, peties, alkūnės, čiurnos ar kiti sąnariai. Po tokių traumų dalinai arba visiškai prarandamas darbingumas . Gydytojas sako, kad kuo trauma sudėtingesnė – tuo pasekmės ilgesnės ir sunkesnės.
Dominuoja kaulų lūžiai
Sezoniškai padidėjusią traumų tendenciją pastebi ir draudimo įmonės. Gyvybės draudimo bendrovės „SB draudimas“ duomenimis, 2021 metais daugiausiai išmokų sumokėta už kaulų lūžius ir išnirimus bei minkštųjų audinių sužalojimus – raiščių, nervų pažeidimus bei raumenų, sausgyslių traumas.
„SB draudimo“ vadovas Saulius Jokubaitis besidraudžiantiems traumų draudimu pataria pasirinkti tinkamą draudimo sumą, atsižvelgiant į savo gyvenimo būdą. „Jeigu sportuojate, važinėjate paspirtuku, dviračiu – galimybė patirti traumą yra didesnė, o gauta draudimo išmoka gali padėti padengti ne tik gydymo išlaidas, bet ir tas, kurias patirsite, jei negalėsite dirbti “, – sako jis.
Pasak S. Jokubaičio, draudimo įmoka paprastai apskaičiuojama ne tik pagal gyvenimo būdą, bet ir pagal kitus kriterijus – darbo pobūdį, sveikatos istoriją.
„Dažniausiai draudimo suma yra apskaičiuojama vertinant asmens riziką patirti traumą ir yra nustatoma individualiai pagal minėtus kriterijus, todėl statybininkui draudimo įmoka gali būti didesnė už biuro vadybininko taip pat, kaip ir vaikui, lankančiam karatė arba krepšinio būrelį už vaiką, lankantį muzikos pamokas“.
Gyvybės draudimo bendrovės vadovas sako, kad ilgalaikėse sutartyse taip pat rekomenduojama kas keli metai peržiūrėti draudimo sumas, ypač pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, pavyzdžiui pradėjus aktyviai sportuoti. O jeigu draudžiamas žmogus į šeimos biudžetą atneša daugiausiai finansų – jis turėtų apsidrausti didesne suma, kad atsitikus nelaimingam atsitikimui, draudimo išmoka būtų adekvati ir galėtų padėti šeimai finansiškai“, – patarimais dalijasi jis.
Alkoholis ir svaiginančios medžiagos
Statistika rodo, kad neblaivūs asmenys traumas patiria daug dažniau ir jos būna daug rimtesnės. Anot gydytojo D. Ulevičiaus, mitas, kad girtam velnias pagalvę pakiša: „Tiesą sakant, girtumas dažnu atveju ir būna traumos priežastis – pavyzdžiui, griuvimai dėl prarastos koordinacijos, sunkios avarijos, kuomet neblaivus asmuo sėda prie vairo, buities darbai ir pan. Kuomet prasideda žiemos švenčių sezonas, didelė dalis patyrusių traumas asmenų būna neblaivūs – jie neatsargiai elgiasi su fejerverkais, įsivelia į konfliktus, slysta ant ledo. Reikia nepamiršti, kad apsvaigęs žmogus susiduria su dviguba problema – ne tik sutrikdo sveikatą, bet ir netenka socialinių garantijų“, – primena D. Ulevičius.
„SB draudimo“ vadovas Saulius Jokubaitis teigia, kad tokie atvejai, kai žmonės išgėrę susižeidžia – kenkia ne tik jų sveikatai, bet ir lemia brangesnį gydymą. Draudikai visais įvykių atvejais vertina gydytojo ir policijos išvadas.
„Pavyzdžiui, jeigu sutraumuotas asmuo yra išgėręs alkoholio ir pats inicijuoja muštynes ir susižaloja – tai yra nusikalstama veikla ir išmoka gali būti nemokama. Tačiau jei automobilio avarijoje keleivio vietoje sėdi alkoholio pavartojęs apdraustasis ir nukenčia, išmoka yra mokama, tačiau, jeigu jis trukdė vairuoti automobilį ir dėl to įvyko avarija – išmoka gali būti mažinama arba išvis nemokama“, – pasakoja jis.
Šaltinis: Nyksciai
