Medicinos Patarimai Pagal Vienuoles Kazimerietes

Ligonių slaugymas ir gydymas visada buvo svarbi vienuolijų gyvenimo dalis. Pažaislio vienuolės XX amžiaus pirmoje pusėje išlaikė prieglaudą, kurioje gyveno iki 40 senelių. Ir dabar vienuolės globoja ne vieną vyresnį žmogų ar ligonį. Kazimerietės dirbo ligoninėse, įgijusios išsilavinimą, tapdavo gydytojomis bei slaugytojomis.

Užduotį „Gydykite ligonius!“ (Mt 10, 8; plg. KBK § 1509) Bažnyčia gavo iš paties Viešpaties ir stengiasi ją atlikti savo malda bei artumu visiems, kurie serga ir kenčia, bei tiems, kurie jais rūpinasi. Liga ir kančia, neatskiriami kiekvieno žmogaus palydovai, gali padėti jam naujai pažvelgti į savo gyvenimą ir santykį su Dievu. Neretai sirgdamas ir kentėdamas žmogus Dievą atranda, į Jį atsigręžia ar, būdamas nutolęs, prie Jo sugrįžta. Ligos sunkumai, kančios valandos, negalia, krikščionio išgyvenami kartu su Dievu, palaiko viltį, stiprina, įprasmina kentėjimus kaip maldą už save ir kitus.

Vienuolės išgyveno daug metų, buvo ilgaamžės, iki pat senatvės išlaikė šviesų protą ir gerą atmintį. Taigi verta daugiau pasidomėti jų patarimais sveikatai išlaikyti. Rumšiškių Poeto Jono Aisčio klubas „Katarsis“ sukaupė vertingą vienuolių giminaičių sveikatos stiprinimo ir įvairių ligų gydymo receptų paveldą.

Podagros gydymas.   Pažaislio vienuolių kazimeriečių S.M. Jeremijos Mikalinos Aleksandravičiūtės ir SM. Laurencijos Eleonoros Aleksandravičiūtės receptai, kurie pagal savo efektyvumą eina tokia eilės tvarka:

1. morka 10, špinatas 6 (uncijos)
2. morka 7, salieras 4, petražolė 2, špinatas 3
3. morka 10, burokėlis 3, agurkas 3
4. morka 11, kokoso riešutas 2, burokėlis 3

Uncija: maždaug 29 gramai. Reikia griežtai išlaikyti proporcijas. Darome sultis. Tai vienos dienos norma, gerti reikia mėnesį, paskui pusmečio pertrauka.

(Iš Karolinos Povilaitienės, Jono Aisčio sesers Veronikos vaikaitės, archyvo)

Podagra – labai bjauri liga. Podagra pažeidžia sąnarius, vėliau – inkstus ir sukelia jų nepakankamumą. Paprastai pirmą kartą liga pajuntama, kai įvyksta pirmasis priepuolis: kuris nors sąnarys sutinsta, tampa skausmingas. Dažnai tai – didžiojo pėdos piršto sąnarys. Jei yra įtarimų, kad ši liga prasideda, galima sau padėti ir paprastomis priemonėmis. Vienas pagrindinių ir svarbiausių profilaktikos būdų – mityba. Būtina atsisakyti riebios mėsos, vidaus organų (kepenų, inkstų, smegenų), mėsos sultinių, žuvies, riebių padažų, visų ankštinių daržovių ir žemės riešutų, saldumynų, šokolado, alkoholio,  alaus. Taip pat kenkia spalvoti fabrikiniai gėrimai, rūkyti, konservuoti gaminiai, fruktozė. Valgyti galima grūdų produktus: avižas, miežius, kukurūzus, ryžius, grikius. Taip pat – linų sėmenis, burnočių sėklas, bulves, kiaušinius, riešutus (tik ne žemės), šviežius ir džiovintus vaisius, daržoves. Reikia valgyti kuo daugiau žalių vaisių ir daržovių, nes tada organizmo skysčių rūgštinė reakcija pavirs šarmine ir nesikaups šlapimo rūgštis. Gali pasirodyti, kad be išvardytų produktų nebėra ko valgyti. Bet produktų, tinkamų sergantiems podagra, išties yra: liesa mėsa, kai kurios žuvys (plekšnė, raudonasis ešerys, karpis be odelės, menkė). Galima valgyti morkas, ridikus, pomidorus, agurkus, salierus, moliūgus, kopūstus. Tinka vaisiai: ananasai, kiviai, avietės, kriaušės, raudonieji serbentai, vyšnios, obuoliai, agrastai.

Vienuolės rekomendavo kasdien gerti medetkų arbatą. Gy­do­mo­sios me­det­kų ypa­ty­bės ži­no­mos la­bai se­niai. Ra­šo­ma, kad In­di­jo­je jos lai­ko­mos šven­tais au­ga­lais, o Ki­ni­jo­je – il­ga­am­žiš­ku­mo sim­bo­liu. Kuo ryš­kes­nė vais­ti­nių me­det­kų žie­dų spal­va, tuo dau­giau juo­se gy­do­mų­jų me­džia­gų. Medetkos vei­kia ra­mi­na­mai, ma­ži­na ar­te­ri­nį krau­jo spau­di­mą, lė­ti­na šir­dies rit­mą, slo­pi­na už­de­gi­mus, gy­do įdrės­ki­mus, opas, žaiz­das, lė­ti­na pik­ty­bi­nių aug­lių au­gi­mą, nai­ki­na dau­ge­lį mik­ro­bų. Nuo­lat ge­ria­ma ar­ba­ta va­lo krau­ją. Naminio medetkų ekstrakto ar arbatos galima pasigaminti ir patiems, naudojant džiovintus medetkų žiedlapius.

Kazimerietės  turėjo didelę gydymo patirtį. Vienuolyne veikė biblioteka, kurioje buvo galima rasti įvairių medicinos patarimų, aprašytų daugelio šventųjų gyvenime. Vienuolės sėmėsi žinių iš  viduramžių vienuolės, mistikės, žolininkės šv. Hildegardos gyvenimo. Jos susipažino su jos puoselėtos sveikos mitybos principais iš gamtos. Sveikatinantys šv. Hildegardos receptai daugiau augaliniai, bet esama ir vertingos mėsos rekomendacijų (ėrienos, jautienos, vištienos ir pan.) Mėsa, anot jos, turėtų būti gyvulių, kurie ėda žolę ir šieną, be to, nėra turėję daug palikuonių). Patariama vengti blogai išvirto ir žalio maisto, nes šis gali pakenkti kūnui, kaip ir per šalti ar per karšti valgiai bei gėrimai. Tiesa, išimtis taikoma česnakui ir salotoms, valgomoms su citrinos ar vyno acto sultimis.

Pasninko metu vienuolės valgydavo du kartus per dieną – vidurdienį ir vakare (kol dar šviesu), esama panašumo į šiandien taip sparčiai populiarėjantį protarpinį badavimą. Gerti vandenį nėra sveika. Geriau jį maišyti su sultimis ir paruošti žolelių (šalavijų, rožių žiedlapių, pankolių) arbatą, taip pat verčiau rinktis šaltinio vandenį ir juo skiesti vaisių sultis.

Vienuolyno daržuose buvo auginama daugybė prieskonių. Prie sveikatai naudingų vienuolės  priskyrė mėtą, kietį, dilgėlę, pipirinę, pankolį, šaltmėtę, levandą, aguoną, muskatą, kuminą, gvazdikėlius, petražoles, čiobrelį, bitkrėslę, šalaviją, kraujažolę, saldymedžio šaknį, rūtą, juozažolę, cinamoną.

Pažaislio vienuolyne buvo Botanikos sodas. Augalų sėklas vienuolės siuntėsi iš Londono Botanikos sodo, augino įvairius medicinai skirtus augalus. Buvo kuriami ir tobulinami įvairių ligų gydymo receptai. Netgi yra išlikę receptai vėžiui gydyti..

Vienuolės kukliai ir uždarai gyveno, pačios sau gamindavo. Ir ką jos valgė? Ką užaugindavo, tą ir pagamindavo: bulvės, morkos, cukinijos, pupelės, žirniai, kartais valgydavo ir mėsos. Vienas svarbiausių dalykų, padėdavęs vienuoliams prasimaitinti – buvo daržas. Kuo jis buvo derlingesnis, tuo ant stalo galėjo atsirasti įvairesnių patiekalų. Be įvairių daržovių,  dažniausiai augindavo prieskoninių augalų – rozmarinų, mėtų, šalavijų, kmynų. Dažnai vienuolynams priklausydavo tvenkiniai, kuriuose patys vienuoliai pasigaudavo žuvies. Pažaislio vienuolės žuvį gaudavo iš žvejų. Žuvis buvo vertinama. Išliko vienuolių gaminamų troškinių receptai.

Straipsnio autorė: dr.Valentina Šereikienė, rašytoja, vertėja