Heraldikos komisija prie Lietuvos Respublikos prezidentūros vienoje pusėje ir Etninės kultūros globos taryba, Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos taryba ir šio regiono atstovai kitoje pusėje kaip dvi ožkos, susitikusios ant tiltelio, nesutaria dėl briedžio.
Viena teigia, kad briedis turėtų būti pagrindinis Mažosios Lietuvos herbo simbolis, kita – kad briedis jokiu būdu negali būti pagrindinis Mažosios Lietuvos herbo simbolis.
Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu ir pikta, nes dėl šio konflikto Mažosios Lietuvos herbas nepatvirtinamas jau penktus metus.
Pasiaiškinti visuomenei dėl esamos situacijos šįsyk suteikiame žodį Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vyriausiajai specialistei Heraldikos komisijos sekretorei Gitanai Zujienei ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkei doc. dr. Daliai Urbanavičienei.
Kokioje stadijoje šiuo metu yra Mažosios Lietuvos herbo kūrimo procesas?
Gitana Zujienė: Pastarąjį kartą konkretus Mažosios Lietuvos herbo eskizas Lietuvos heraldikos komisijoje buvo svarstytas 2018 m. spalio 18 d. posėdyje, kurio metu paprašyta pateikti daugiau Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo projektų su įvairesne simbolika. 2022 m. įvyko du susitikimai su Mažosios Lietuvos atstovais dėl šio etnografinio regiono herbo kūrimo.
Nauja tvarka
Pirmasis 2022 m. sausio 11 d. organizuotas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje. Jo metu Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė D. Urbanavičienė ir Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė buvo supažindintos su per kelerius pastaruosius metus pasikeitusia etnografinių regionų herbų kūrimo inicijavimo tvarka.
Anksčiau iniciatyva kildavo iš vienos ar kelių regiono savivaldybių ar visuomeninių organizacijų, o po 2019 m. priimtų Lietuvos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo pakeitimų, kuriais etnografinio regiono herbas buvo pripažintas to etnografinio regiono nematerialiuoju turtu, o jo naudojimo tvarką pavesta nustatyti Etninės kultūros globos tarybai, buvo nutarta, jog ir dėl herbo kūrimo inicijavimo turi kreiptis Etninės kultūros globos taryba bei Regioninė taryba.
Taip pat susitikime buvo išklausyti Klaipėdos universiteto doc. dr. Silvos Pocytės argumentai dėl briedžio simbolio bei Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininko Vytauto Šilo bei istoriko dr. Algirdo Matulevičiaus pasiūlymai dėl lietuvininkės raitelės vaizdavimo Mažosios Lietuvos herbe.
Diskusiją šiuo klausimu buvo sutarta pratęsti Lietuvos heraldikos komisijos posėdyje.
Prof. R. Rimkūno Mažosios Lietuvos simbolikos vizualizacija.
Panaikino kompromiso galimybę
D. Urbanavičienė: Labai pasipiktinę esame, kad Heraldikos komisija, neatsiklaususi mūsų, prieš metus pakeitė Heraldinių ženklų projektų teikimo taisykles ir įrašė, kad būtent Etninės kultūros globos taryba yra atsakinga už visų etnografinių regionų heraldikos teikimą. Taisyklėse nurodyta, kad mes pirmiausia turime pateikti kelis dailininko eskizus, o Heraldikos komisija gali juos atmesti. Nėra įrašo, kuris anksčiau buvo, kad turi būti priimamas kompromisinis sprendimas.
Taigi sprendimo teisė dabar priklauso tik Heraldikos komisijai ir tik jos valia, kiek procesas tęsis.
Mes gi net savo biudžete neturime tokios eilutės, kad galėtume skiriti lėšas užsakinėti herbų ženklus, organizuoti viešuosius pirkimus dailininkų, dizainerių paslaugoms. O net jeigu tai padarome – komisija vis tiek gali atmesti. Taigi yra visas kamuolys problemų.
Neišmano heraldikos
Įvardinkite, dėl kokių priežasčių Mažosios Lietuvos herbo patvirtinimo procesas stringa?
G. Zujienė: Žiūrint formaliai, procesas yra užstrigęs, nes komisija nėra gavusi reikalingų prašymų iš EKGT ir regioninės tarybos bei naujų herbo eskizų. Vertinant plačiau, sunku pasakyti, iš kur atsirado šis nesusikalbėjimas.
Heraldikos komisija visą laiką aiškiai komunikavo, kad briedis nėra pakankamas simbolis unikalią istoriją ir reikšmę Lietuvai turinčiam regionui. Tai jį nuvertintų. 2019 m. šiai komisijos nuomonei pritarė ir Vilniaus, Šiaulių universitetų bei Lietuvos istorijos instituto mokslininkai, siūlydami briedį herbe derinti su kitais simboliais, išreiškiančiais regiono savitumą, reikšmę lietuviškai raštijai, Lietuvos tautiniam atgimimui ir pan.
Pavyzdžiui, vienas iš siūlymų buvo Mažosios Lietuvos herbą kurti remiantis 1923 m. Klaipėdos krašto sukilimo dalyviams skirto medalio ikonografija, kurio viršutinėje dalyje vaizduojamas švyturys, apačioje – briedis.
2020 m. Mažosios Lietuvos herbo kūrimo iniciatoriai komisijai pateikė Klaipėdos universiteto mokslininkų parengtą darbą, kuriuo siekta pagrįsti briedžio, kaip vienintelio simbolio, tinkamumą Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbui. Tačiau Heraldikos komisijos neįtikino jame išdėstyti argumentai, nes vietoj to, kad būtų apsvarstyti įvairūs simboliai ir argumentuotai įrodyta, jog briedis iš jų yra tinkamiausias, apie kitų simbolių egzistavimą tame darbe iš viso nebuvo užsiminta.
Pavyzdžiui, net iš M. Pretorijaus veikalo „Prūsijos įdomybės arba Prūsijos regykla“ panaudota tik citata, tarsi pagrindžianti briedžio buvimą Prūsijos herbe, tačiau nieko nesakoma, jog tas pats M. Pretorijus buvo parengęs ir savotišką Prūsijos herbyną, kuriame briedžiai Prūsijos herbe vaizduoti tik skydininkų pozicijose, o pačiame herbe matome kitus simbolius.
Jis taip pat akcentavo žirgo, ypač balto, svarbą prūsų heraldikoje. Balto žirgo simboliką šiame regione galima atsekti nuo XVI a. Naujai ji interpretuota XIX a. I pusės ikonografiniuose šaltiniuose. Ir tai tik vienas iš pavyzdžių, jog, atlikdami tyrimą, autoriai, komisijos nuomone, nepakankamai įsigilino į esamus šaltinius.
Tenka apgailestauti, bet susidaro įspūdis, jog Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo iniciatoriai, remdamiesi šiuo darbu, tiesiog nenori girdėti ir priimti kitų pasiūlymų. Argumentuoto atsakymo, kodėl greta briedžio figūros nenorima dar vieno simbolio, komisija negavo. Teiginys, kad visuose etnografinių regionų herbuose vaizduojami gyvūnai, nėra visai tikslus. Jie yra tik Žemaitijos (meška) ir Sūduvos (tauras) herbuose.
Aukštaitijos raitelis ir Dzūkijos pėsčias karys nepatenka į tą kategoriją. Dzūkijos herbe gyvūnai (lūšys) tik didžiajame herbe užima herbo skydininkų vietą. Beje, vienas iš komisijos teiktų pasiūlymų Mažosios Lietuvos herbui buvo panašiai skydininkais vaizduoti briedžius. Toks pasiūlymas Mažosios Lietuvos atstovams irgi buvo nepriimtinas.Į sistemą etnografinių regionų herbus jungia ne gyvūnų simboliai, o senoji teritorinė žemių heraldika ir su Lietuvos valstybingumu susiję simboliai.
2022 m. sausio 20 d. posėdžio metu EKGT pirmininkė D. Urbanavičienė patvirtino, jog taryba imasi lyderystės ir iniciatyvos, kad etnografinių regionų herbai būtų patvirtinti nauja tvarka. V. Griškevičienė taip pat išsakė norą 2023 m., minint Mažosios Lietuvos metus, jau turėti patvirtintą regiono herbą.
Regiono atstovai, kaip ir anksčiau, pasisakė už briedžio simbolį.
Tuo tarpu komisijos nariai, priimdami bendruomenės pasirinkimą, išsakė nuomonę, jog herbe reikalingas dar vienas simbolis, rodantis ypatingą krašto reikšmę ir sąsajas su Lietuva.
Protokole įrašyta: „Mažosios Lietuvos herbo eskizuose gali būti briedis, tačiau jis neturėtų būti pagrindinė figūra. Herbo eskizuose turėtų atsirasti jūrinės tradicijos, lietuvių raštijos ar kiti heraldikos simboliai.
Posėdis baigėsi labai optimistinėmis nuotaikomis, kad kompromisą pavyks pasiekti. Tačiau iki šiol nei prašymų, parengtų pagal naują tvarką, nei naujų herbo eskizų, kuriuose greta briedžio būtų dar vienas simbolis, Lietuvos heraldikos komisija nėra gavusi.
Suprasdama etnografinio regiono herbo svarbą artėjantiems jubiliejiniams metams ir išreikšdama susirūpinimą, kad procesas nė kiek nepasistūmėjo į priekį, Lietuvos heraldikos komisija dar 2022 m. balandžio 5 d. išsiuntė laiškus el. paštu D. Urbanavičienei ir V. Griškevičienei teiraudamasi, kokioje stadijoje yra Mažosios Lietuvos herbo kūrimo procesas. Tačiau atsakymo taip pat nesulaukė.”
Dailininko Arvydo Každailio Mažosios Lietuvos etnografinio regiono heraldikos kūrimo galimybių studija.
Negirdi bendruomenės balso
D. Urbanavičienė: Heraldikos komisija jau nuo 2017 m. atmeta Mažosios Lietuvos regiono jungtinių pajėgų – visų šio regiono savivaldybių atstovų, mokslininkų nuspręstą dalyką, kad šio regiono herbo pagrindinis simbolis turi būti briedis.
Buvo atliktos net dvi mokslo studijos. Antroji buvo atlikta todėl, kad po pirmojo susitikimo Heraldikos komisija apkaltino, kad briedis yra fašistinis ženklas.
Klaipėdos universiteto mokslininkų parengtoje studijoje įrodyta, kad briedis buvo toteminis šio krašto gyvūnas, labai senas simbolis ir tikrai nėra sukurtas fašistinės Vokietijos.
Dar 2015 m. buvo suburta Mažosios Lietuvos regiono atstovų komisija, kurioje svarstyti įvairūs simboliai ir prieita prie bendros nuomonės, kad pagrindinis simbolis turėtų būti briedis.
Pažymėtina, kad regionas yra labai ilgas. Jūra negali būti vaizduojama herbe, nes ne visos regiono savivaldybės yra prie jūros ar marių. Knygnešystė nėra svarbiausias šio regiono dalykas ir pažeidžia bendrą principą, kaip sudaromi kitų etnografinių regionų herbai.
Prieš metus posėdis vyko prezidentūroje, nes buvo pateiktas skundas prezidentūrai dėl to, kad komisija nepateikia aiškių argumentų, kodėl briedis negali būti Mažosios Lietuvos herbo simboliu.
Per posėdį atrodė, kad komisija pritarė briedžiui kaip centrinei herbo figūrai, tačiau protokole atsirado teiginys, kad briedis negali būti pagrindinis simbolis.
Mes nesuprantame, kodėl. Kitų etnografinių regionų herbai yra sudaryti panašiu principu, kad centrinė figūra – gyvūnas. Žemaitijos herbe yra meška, Sūduvos – tauras, aukštaičiai norėtų, kad būtų ne Vytis o baltas žirgas, o mes norime, kad centrine herbo figūra būtų briedis.
Nesuprantame, kodėl taip negali būti, ir neišgirdome, kokius konkrečius ženklus ir kaip turėtume įkomponuoti į Mažosios Lietuvos herbą.
Susidaro įspūdis, kad reikia sodinti briedį į valtį ir duoti skaityti knygą.
Taip juokaujame, tačiau susikalbėjimo nėra, nes nėra aiškių argumentų ir pasiūlymų, kaip tą skydą dalinti ir kur tuos kitus simbolius dėti.
Kreipiasi į Seimą
Kokie ir kada bus jūsų veiksmai, kad Mažosios Lietuvos herbas atsirastų?
G. Zujienė: Visų herbų kūrimo procesą reglamentuoja Lietuvos heraldikos komisijos patvirtintos Herbų, herbinių vėliavų, herbinių antspaudų, herbinių ženklų kūrimo taisyklės. Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo iniciatoriai yra informuoti, kokius dokumentus turi pateikti komisijai.
Taip pat komisija laukia naujų herbo eskizų, kuriuos svarstant kartu su herbo kūrimo iniciatoriais bei Mažosios Lietuvos atstovų pasirinktu dailininku konstruktyvios diskusijos metu būtų pasiektas kompromisas, ir regionas herbą pagaliau turėtų.
D. Urbanavičienė: Dabar bandysime kovo viduryje organizuoti susitikimą su Klaipėdos krašto atstovais Seime, parlamentine Mažosios Lietuvos bičiulių grupe, kad jie padėtų šį klausimą išjudinti ir patvirtinti Mažosios Lietuvos herbą.
Seimo nariams siūlysime Herbų ir kitų heraldikos ženklų įstatymą papildyti nuostata, kad heraldiniai ženklai, susiję su tam tikru regionu ar miestu, turi būti suderinti su tos vietos atstovais.
Juk tas ženklas simbolizuos jų kraštą. Todėl negali būti taip, kad Heraldikos komisija primeta simbolį, kurio nepriima tos vietos žmonės. Pažymėtina, kad Mažosios Lietuvos žmonės jau naudoja briedžio simboliką. Mano siekis – gauti leidimą naudoti Mažosios Lietuvos herbe briedį kaip pagrindinį simbolį. Išimties tvarka gali atsirasti knyga ar vandens linija kaip šalutiniai simboliai.
Koks numatytas terminas patvirtinti Mažosios Lietuvos herbą?
G. Zujienė: Lietuvos heraldikos komisija vienašališkai herbų netvirtina. Rasti kompromisinį sprendimą turi būti suinteresuotos abi pusės. Komisijos posėdžiai vyksta kas dvi savaites. Gauti eskizai yra svarstomi artimiausiame posėdyje. Posėdžiuose vykstančių diskusijų metu siekiama surasti geriausią variantą, tenkinantį abi puses.
