M.Pocevičiaus baigiamojo magistro darbo „Išnešimas“ (2025) nacionalinė premjera įvyko šį sausį Vilniaus trumpųjų filmų festivalyje, o nuo balandžio 17 d. pasirodys kino teatruose lietuviškų trumpametražių filmų programoje „Trumpas kinas. Subtilūs reikalai“.
Kūrėjas pasakoja, kaip lengvai susigraudina laidotuvėse, kaip pavyko į savo filmą prisikviesti aktorių žvaigždyną ir kodėl neramina komedijos žanro likimas kine.
Filmo atspirtis – laidotuvių prisiminimas
M. Pocevičiaus režisuotas filmas pasakoja apie dukrą (akt. Rimantė Valiukaitė), pandemijos laikotarpiu besistengiančią surengti mamai kuo tradiciškesnes laidotuves, kad nepasklistų nemalonios apkalbos, tačiau šermenys vis tiek virsta chaosu.
Paklaustas, kas patraukė analizuoti lietuviškų laidotuvių temą, kūrėjas dalinasi prisiminimais iš vaikystės:
„Labai ryškus momentas mano senelio laidotuvės, kai dar buvau vos dešimties.
Jo noras buvo būti pašarvotam namuose ir kad gedėti ateitų kuo daugiau žmonių. Tad per tris dienas apsilankė gal trys šimtai! Kaip vaikui įstrigo tokios detalės, kaip kambaryje paguldytas senelio kūnas, raudanti močiutė, tarsi specialiai graudinanti kitus.
Man niekada nebuvo lengva išbūti laidotuvėse, galiu nesunkiai apsiverkti, jei kiti aplink ašaroja, tačiau graudžioje gedėjimo ritualo situacijoje tuo pačiu metu regiu daug komiškumo.
Viskas taip sakrališka, rimta, bet, matyt, žmogui per sunku išbūti tokiuose tragiškuose momentuose ir juokas palengvina procesą“. „Išnešimo“ režisierius pasakoja, kad filmo esmė – ne patys šermenys, o tai, kaip šiose aplinkybėse žmonėms sekasi priimti elgesio taisykles, turint omenyje, kad veiksmas vyksta pandemijos laikotarpiu.
Paklaustas, kaip į trumpo metro filmą pavyko prisikviesti būrį žinomų aktorių, tokių kaip Rimantė Valiukaitė, Vitalija Mockevičiūtė, Giedrius Savickas ir Vaidotas Martinaitis, Pocevičius džiaugiasi, kad visi jie išpildė jo idėjas viršijant lūkesčius.
„Profesionalūs aktoriai yra linkę padėti kino studentams, tik buvo iššūkis prisiderinti prie jų užimtumo. Vitaliją ir Rimantę iškart norėjau kviesti filmuotis, nes jos vizualiai primena žmones, pagal kuriuos kurti šie personažai ir jos lengvai sutiko. Įgavęs drąsos parašiau Giedriui
Savickui ir jis irgi prisijungė prie komandos. Buvo baimės, kaip su garsenybėmis reiks darbuotis, tačiau procesas vyko sklandžiau, nei įsivaizdavau ir visiems patiko galutinis rezultatas“.
Subalansuotos komedijos siekis
Filmas susilaukė daug teigiamo grįžtamojo ryšio iš publikos. Jo kūrėjas tikina, kad publika atpažino, kas sukelia juoką ir šiltas emocijas, tai siedamas su savo gebėjimu išbalansuoti tarp autorinio ir žanrinio kino.
„Rašydamas scenarijų stengiausi specialiai nekurti juokingų dialogų, o labiau akcentuoti pačias aplinkybes, atmosferos absurdiškumą“. Paklaustas, ar nesudėtinga neperžengti ribos tarp meno ir komercijos, Pocevičius pripažįsta, kad ji trapi, tad reikėjo ieškoti naujų komiškumo atskleidimo formų per veiksmą ir vizualumą, įvardindamas savo įkvėpėjus: suomių režisierių Akį Kaurismakį bei švedą Rubeną Östlundą.
„Kuriant komercinę komediją masėms tikslas yra uždirbti, tad ten vyrauja kitokio pobūdžio humoro jausmas. Kita vertus, pastebiu, kad europietiškos komedijos kartais per visą filmą turi tik vieną šmaikščią sceną, kas labai liūdina. Mano tikslas yra atrasti ribą, kad gilios temos atsiskleistų per absurdo humoro prizmę.
Tai ir norėčiau vystyti, net suprasdamas, kad šioje žemėje nėra daug vietos autorinei komedijai. Man rūpi žmonių santykiai, kompleksai, o ironija, sarkazmas ir absurdas – būdai tai atskleisti“.
Trumpo kino atradimai
„Džiaugiuosi savo kelione ir ten, kur dabar esu“, – dalinasi M. Pocevičius. „Pasirinkau atvirkštinį kelią nestudijavęs režisūros savarankiškai kurti ilgo metro filmus, dar nežinodamas daug dalykų.
Dabar, baigus mokslus, man daug aiškiau, kaip kuriamas filmas“. Režisierius atvirauja, kad, nors savo karjeros pradžioje buvo prieš trumpo metro filmus, būtent jie išmokė scenarijaus rašymo vingrybių, siekio orientuotis į kokybę, atskleidė, kaip labai ekonomiškai ir efektyviai galima sukurti filmą, su kuriuo atsiveria festivalių durys ir plačios bendradarbiavimo galimybės.
„Man atrodo, dažnai publika nepelnytai „nurašo“ trumpus filmus, nes juose nėra klasikiniam kinui įprastos struktūros, o tema, nors įtraukia, bet dažnai neišplėtota laike, palieka žiūrovą pamąstyti ir akcentus susidėlioti galvoje pačiam“.
Balandžio 17–27 dienomis programa „Trumpas kinas. Subtilūs reikalai“ bus rodoma Vilniuje kino teatruose „Pasaka“, „Skalvijos“ kino centre ir „Apollo Kinas“, Kauno kino centre „Romuva“, Klaipėdos kino teatre „Arlekinas“, Panevėžio „Apollo Kinas“, Gargždų kino teatre „Minija“, Alytaus kino centre „Dainava“, o nuo balandžio 28 d. bus prieinama „ŽMONĖS Cinema“ namų kino platformoje. Programą skirtinguose miestuose lydės susitikimai bei diskusijos su filmų kūrėjais.
Lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ iniciatyva „Trumpas kinas“ buvo pradėta 2019-aisiais, siekiant populiarinti trumpojo kino žanrą ir pristatyti aktualias, žiūroviškas programas kino teatrų repertuaruose.
Programos „Trumpas kinas. Subtilūs reikalai“ rodymą remia Lietuvos kino centras, pagrindinis informacinis partneris – LRT Epika, informacinis partneris – 370.
