Vakar susitiko Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai aptarti projektuojamų pietinių uosto vartų reikalų. Miestiečiams gera žinia ta, kad Uosto direkcija, labai seniai žadėjusi įrenti pietinėje uosto dalyje mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką (mariną), pažadą tesi.
„Uosto direkcija supažindino su šiandien daromais veiksmais, su dabartine situacija ir su tuo, kas planuojama daryti. Šiuo klausimu judama tikrai matomai. Jau atliekamos tam tikros procedūros dėl techninių sąlygų rengimo, dėl projektavimo. Uostas yra numatęs ir tam tikrus inžinerinius koridorius, ir jiems užtikrinti reikalingus futliarus.
Džiugina tai, kad Uosto direkcija planuodama visa tai, kas bus vandenyje, stengiasi atsižvelgti į pastabas, kurias gavo iš buriuotojų ir mažųjų laivelių savininkų. Tikrai galima ją pagirti už lankstumą ir geranoriškumą. Vandens dalies įrengimo procesas yra pajudėjęs„, – “Vakarų ekspresui” sakė meras.
O kas bus krante?
Infrastruktūrą vandenyje – molus, dambas, švartavimosi vietas ir kt. projektuoja Uosto direkcija. Kyla klausimas – o kas bus krante, kas projektuos visą kranto infrastruktūrą?
Tai ir kuro kolonėlės, lietaus vandens nuotekų sistema, aprūpinimas elektra, viešbutukai, angarai, sandėliai, kuriuose bus galima laikyti jachtas ir t. t. O svarbiausia, ar bus užtikrintos kranto ir vandens infrastruktūros jungtys?
„Galima padaryti tobulą krantą atskirai, paskui tą dalį, kuri vandenyje, bet pasirodys, kad jos tarpusavyje nedera. Idealu būtų, kad abi to projekto dalys būtų baigiamos vienu laiku.
Susitikimo su Uosto direkcijos atstovais tikslas ir buvo ne tik pajusti to, ką uostas daro vandenyje, dinamiką, bet sužinoti, kas bus sausumoje, ką turės daryti miestas.
Dalis kranto infrastruktūros yra uosto, dalis – laisvos valstybinės žemės teritorijoje. Šioje srityje tikrai yra nemažai namų užduočių miestui ir jis jas turi spręsti gana operatyviai”, – sakė V. Grubliauskas.
Pasak mero, tik kitais metais turėjo prasidėti visi procedūriniai dalykai, pvz., kelio perėmimo klausimas ir kt., kurie leistų pradėti projektavimo darbus iš miesto pusės.
V. Grubliauskas sakė, kad su Savivaldybės administracijos direktoriumi Gintaru Neniškiu sutarta, jog tie darbai turėtų būti paspartinti ir pradėti daryti jau dabar. Be to, nuspręsta nuolatos bendradarbiauti su Uosto direkcija, kad būtų juntamas pulsas.
Vakar susitikimo dalyviai pasikeitė nuomonėmis ir apie dar tolesnę perspektyvą, apie galimą marinos operatoriaus vaidmenį. Pasak V. Grubliausko, aišku viena, kad operatorius turės būti vienas tiek sausumos, tiek vandens dalies infrastruktūrai. Galbūt galėtų būti skelbiamas konkursas koncesijai. Kol kas šis klausimas dar svarstomas.
