Vandenilio technologijos daugelio laikomos perspektyvia ir aplinkai palankia alternatyva iškastinio kuro energetikai, bet ketvirtadienį paskelbtos studijos autoriai daro išvadą, kad jos gali lemti dar didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą negu anglys.
Naujojoje studijoje nagrinėjamos technologijos, kurių plėtrą skatina JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija, Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) ir kai kurios didžiosios energetikos bendrovės.
Tačiau tyrėjai kritikuoja „mėlynojo vandenilio“ projektus, nes juos „atrodo sunku pateisinti klimato pagrindu“.
„Mėlynasis vandenilis vargu ar yra neteršiantis“, – sakoma straipsnyje, paskelbtame mokslo žurnale „Energy Science and Engineering“.
Antradienį JAV Senato priimtame ir J. Bideno remiamame 1,2 trln. dolerių (1,02 trln. eurų) infrastruktūros vystymo plane „mėlynasis vandenilis“ neminimas, bet numatyta skirti 8 mlrd. dolerių (6,81 mlrd. eurų) finansuoti mažiausiai keturiems „regioniniams švaraus vandenilio centrams“.
Visgi tyrėjai perspėjo, kad vandenilio technologijos, apimančios anglies dvideginio surinkimo ir laikymo (Carbon Capture & Storage, CCS) projektus, „veikia tik tokiu mastu, kiek yra įmanoma neribotą laiką laikyti anglies dvideginį – be nuotėkio į atgal į atmosferą ateityje“.
JAV Energetikos departamentas birželį paskelbė skirsiantis 52,5 mln. dolerių (44,7 mln. eurų) finansavimą 31 projektui, palaikydamas „naujos kartos švaraus vandenilio“ technologijas.
Be to, 2019 metais TEA ataskaitoje teigiama, kad vandenilis turi potencialo „tapti tvaresnės ir saugesnės energetinės ateities kritine dalimi“.
is dėlto vandenilio gamyba eikvoja daug energijos ir atpalaiduoja išmetalų per kaitinimo ir suspaudimo ciklus, ypač kai žaliava yra gamtinės dujos, sakoma studijoje, kurios autoriai – Cornellio (Kornelio) universiteto mokslininkas Robertas Howarthas (Robertas Hovartas) ir Stanfordo universiteto specialistas Markas Jacobsonas (Markas Džeikobsonas).
