Spalio 16-ąją minėjome Pasaulinę maisto dieną, kuri siekia atkreipti visuomenės dėmesį į maisto švaistymo problemą ir skatinti solidarumą kovojant su prasta mityba ir skurdu. Kievienas galime prisidėti, kad kuo mažiau dar tinkamo naudoti maisto patektų į šiukšlių dėžes.
Maistui pagaminti reikia daug energinių, finansinių, ekologinių resursų, tačiau daug maisto, tinkamo vartoti, yra išmetama. Maistas švaistomas visose grandyse, pradedant nuo ūkininkų ir baigiant namų ūkiais. Remiantis Europos Sąjungos statistika, būtent namų ūkiuose yra iššvaistoma daugiau negu pusė viso maisto.
Lietuvoje visoje maisto tiekimo grandinėje netenkama 393, 8 tūkst. tonų maisto per metus, po 141 kilogramą vienam šalies gyventojui. Europos Sąjungoje siekiama iki 2030 m. švaistomo maisto kiekį sumažinti per pusę.
Daugelis Europos šalių jau dabar prisideda prie išmetamo maisto kiekio mažinimo ir įgyvendina įvairias iniciatyvas. Pavyzdžiui, Belgijoje, įvairių renginių metu patiekalai yra gaminami iš maisto likučių, kurie įprastai keliautų į šiukšliadėžę, o 2016 m. buvo suorganizuotas festivalis tvaraus maisto vartojimo tema. Jo metu pavyko pagaminti net 5 tūkst. patiekalų iš likučių, kurie būtų išmesti.
Prancūzijoje apie maisto vertę yra mokoma nuo pat ankstyvų dienų – vaikai mokyklose turi galimybę dalyvauti sodininkystės ir maisto gaminimo pamokose, susitikti su maisto tiekėjais bei ūkininkais. Šis edukacinis projektas turi įvairių teigiamų padarinių tiek bendruomenei, tiek moksleivių šeimoms – prancūzai yra labiau linkę rinktis vietinę, sveikesnę ir ekologiškesnę mitybą, išmetamo maisto kiekis yra itin mažas.
Čekijoje nuo 2015 m. prasidėjo programa „Really Healthy School“, kuri siekia sukurti sveiką ir tvarią maisto aplinką vaikų darželiuose ir pradinėse mokyklose. Programa apima ir edukacijas, kaip laikyti maistą, kad jis nesugestų, kaip planuoti apsipirkimus, kaip nepanaudotais produktais dalintis su maisto bankais. Šalyje ji įgyvendinama net 480 mokyklų, kuriose mokosi 75 tūkst. mokinių. Nuo šių metų prie projekto prisijungė dar 12 Europos Sąjungos šalių – 3 tūkst. mokyklų ir 600 tūkst. moksleivių.
Lietuvoje taip pat turime puikių iniciatyvų. Projektas „Sveikatiada“ bei labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ šį rudenį organizavo konkursą „Kuo daugiau išgelbėto maisto“. Konkursas skirtas supažindinti vaikus su maisto nešvaistymo ir maisto išsaugojimo sąvokomis, taip pat paskatinti ugdymo įstaigų bendruomenes prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo, namuose ir ugdymo įstaigoje išgelbėti „užsistovėjusį“, prie galiojimo pabaigos artėjantį maistą ir perduoti „Maisto bankui“.
Mūsų šalies prekybos centrai taip pat išbando įvairias priemones maisto švaistymui mažinti: vienas prekybos centras pirkėjams siūlo specialius vaisių bei daržovių rinkinius už specialią kainą. Tai vartojimui tinkamų daržovių ir vaisių, kurie gal ir neatitinka idealios išvaizdos kriterijų, bet puikiai tiks kepiniams, vaisių kokteiliams ar šaldymui, rinkinys.
Kiekvienas galime reikšmingai prisidėti prie maisto švaistymo prevencijos. Būkime atsakingi ir pirkime apgalvotai, susidarę sąrašą ar tam tikrą valgiaraštį. Jei pasigaminote ar nusipirkote per daug, produkciją užšaldykite vėlesniam vartojimui – taip maistą ne tik išgelbėsite nuo atliekų dėžės, bet ir galėsite ilgiau skanauti. Maisto likučius galite kūrybingai panaudoti ir gaminant įvairius patiekalus, todėl jų išmesti irgi nederėtų.
Taip pat nepamirškite skaityti produktų etikečių: 10 proc. maisto švaistymo yra susiję su maisto ženklinimu, tai yra, dalis maisto, kuris dar galėjo būti suvartotas išmetamas. „Tinka vartoti iki…“ galiojimo terminas reiškia, jog produktas yra saugus iki nurodytos datos ir jai pasibaigus jo nerekomenduojama naudoti. Tačiau „Geriausias iki…“ galiojimo terminas nurodo iki kada produktas išlaiko savo geriausias kokybines savybes ir jeigu neturi pelėsio ar pašalinio kvapo, jo pakuotė be defektų, dar yra tinkamas vartoti.
