Penkios Lietuvos asociacijos – Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija, Lietuvos paukštininkystės asociacija, asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ kreipėsi į LR Vyriausybės Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, pareikšdamos bendrą poziciją dėl šiuo metu tobulinamo ir su Europos Komisija derinamo Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano.
Asociacijoms nerimą kelia tai, jog, ruošiant planą, buvo nepakankamai atsižvelgta į perdirbamosios pramonės pastabas, nors ji dabar tampa vis svarbesnė apsirūpinimo įperkamo maisto kontekste. Pasak asociacijų atstovų, šis planas teoriškai turėtų stipriai švelninti neigiamas geopolitinių įvykių pasekmes, tačiau naujausiame plano projekte asociacijos įžvelgia dideles spragas, kurios darys neigiamą įtaką šalies maisto pramonei ir vartotojams.
„Maisto pramonei, kuri aprūpina gyventojus maistu, realiai dėl vertinimo kriterijų šiame finansiniame laikotarpyje gauti paramą tikimybė menka, o turint omenyje, kad daug metų maisto pramonė nebuvo prioritetas, šis laikotarpis gali atnešti nepataisomos žalos“, – sako asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ vadovė Irma Pilipienė.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas sako, kad padėti paukštininkystei strateginiame plane iš viso nenumatyta, nors viešai deklaruojama apsirūpinimo tvariais aukštos kokybės maisto produktais svarba. „Mūsų asociacijos nuomone, tolimesnis strateginio plano priėmimas turi būti pristabdomas iki bus išgirstas visų suinteresuotų pusių balsas. “– asociacijos narių poziciją reiškia G. Kauzonas.
Asociacijos taip pat atkreipia Vyriausybės dėmesį, jog plane numatytos priemonės yra orientuotos išimtinai tik į labai mažas ar mažas įmones, taip pat kooperatyvus.
„Mums yra suprantamas politikos formuotojų siekis suteikti prioritetą mažoms ar labai mažoms įmonėms bei skatinti ūkininkų kooperaciją, tačiau siekiant šalies žemės ūkiui ir bendrai ekonomikai svarbių tikslų negalima ignoruoti ir kitų įmonių, kurios perka žemės ūkio produkciją, ją sėkmingai perdirba ir eksportuoja. Prieigos prie finansinių instrumentų ir paramos uždarymas šioms įmonėms yra šalies konkurencingumo mažinimas“, – teigia Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis. Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog pieno sektorius – vienas svarbiausių, daugiausiai darbo vietų regionuose sukuriantis žemės ūkio sektorius. Visas Lietuvoje pagamintas pienas perdirbamas, veikia stiprūs kooperatyvai ir didelės įmonės, tačiau sektorius traukiasi ir tai kelia didelį nerimą.
Iš 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai numatytų beveik 4 mlrd. eurų ES paramos žemės ūkio produktų perdirbimui numatoma skirti tik 50 mln. eurų. Iš 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai numatytų beveik 4 mlrd. eurų ES paramos žemės ūkio produktų perdirbimui numatoma skirti tik 50 mln. eurų. Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorės Dalios Ruščiauskienės, ši suma nesukurs jokio proveržio ir neatlieps esamų sektorių iššūkių, jei ji nebus padidinta bent iki 150 mln. eurų. Jos teigimu, iki šiol nėra atskaitomybės, kokią ekonominę grąžą sugeneravo buvusių etapų ES investuoti pinigai. Kai Vakarų pasaulyje yra normalu, kad vienas investuotas paramos euras turėtų sukurti 10 eurų vertės grąžą. „Žemės ūkio ministerijai buvo pateikta grūdininkų informacija apie padėtį sektoriuje ir įmonių ketinimus penkerių metų laikotarpyje investuoti 0,5 mlrd. eurų. Grūdininkų įmonės yra pasiruošusios plėstis ir atsinaujinti, o dalis jų – augti bene labiausiai, nei kada anksčiau, tačiau matant, kad neatsižvelgiama į mūsų pasiūlymus arba atsižvelgiama tik labai mažai, susidaro įspūdis, jog perdirbimo Lietuvai nereikia. Kaip ir projektų iš grūdų bei rapsų perdirbimo, didesnių apimčių pašarų gamybos, kaip vienos iš labai svarbios grandinės į galutinį maisto produktą, kitų produktų, užtikrinančių ne tik vietinį apsirūpinimą, bet ir didesnes galimybes eksportui.“ – sako D. Ruščiauskienė.
Rašte taip pat atkreipiamas dėmesys, kad paramos vertinimo balais sistema neskaidri ir pažeidžia konkurenciją laimėti geriausiam šalies perdirbimo projektui, dirbtinai sumažinti taškai ir sukurti barjerai taškams gauti, o suma, į kurią gali pretenduoti asociacijų nariai – yra ženkliai mažesnė. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius pabrėžia, jog 5 mln. eurų paramos dydis ūkio subjektui yra neapibrėžtas laikotarpyje – ar pareiškėjas tokį paramos dydį gali gauti per finansinį laikotarpį, ar kasmet. Jei kasmet, tai vienas projektas turi galimybę gauti 25 mln. eurų paramą per 2023-2027 m. finansinį laikotarpį. Reiškia visa 50 mln. eurų parama gali būti padalinta dviems projektams. „Daug metų kiaulių ir paukščių sektoriai nebuvo valstybei didelių prioritetų sąrašuose, nebuvo skiriamas deramas dėmesys ūkių prisitaikymui prie didėjančių gyvūnų gerovės reikalavimų, importuojamos produkcijos konkurencijos. Su mėsa susiję verslai uždaromi, šviežios vietinės produkcijos pasiūla mažėja“, – sako E. Mackevičius.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas bus vienas pagrindinių ir svarbiausių dokumentų, brėžiančių žemės ūkio sektoriaus prioritetus.
Daugiau šiam planui išsakytų pastabų skaitykite bendrame asociacijų kreipimosi dokumente.
Apie kreipimąsi pasirašiusias asociacijas:
Kreipimąsi pasirašiusioms asociacijoms priklauso didžiausios Lietuvos maisto ir grūdų pramonės įmonės:
- Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociaciją vienija 35 įmonės. Asociacijos nariai apima apie 95 proc. Lietuvoje veikiančių grūdų supirkimo, perdirbimo ir prekybos įmonių. Dalis jų yra tarptautinės įmonės ar vysto veiklą ir kitose šalyse.
- Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“ vienija tris didžiąsias šalies pieno perdirbimo bendroves – AB „Pieno žvaigždės“, AB „Vilkyškių pieninė“ ir AB „Rokiškio sūris“.
- Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija 11 mėsos sektoriaus įmonių, penkias žaliavų, maisto priedų ir prieskonių tiekimo įmones, penkias mokslo įstaigas.
- Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ vienija 10 lietuvių ir užsienio kapitalo įmonių, gaminančių maisto produktus bei jais prekiaujančių. Tai duonos, konditerijos, šokolado gaminių, mėsos, gaiviųjų gėrimų, užkandžių, konservuotų maisto produktų, kavos, pieno produktų, kūdikių maisto, acto, padažų – gamintojos.
- Lietuvos paukštininkystės asociacija vienija 18 narių.
Daugiau informacijos:
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė, tel.: +370 5 210 7100
Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis, tel.: +370 5 246 1414
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius, tel.: +370 698 57 001
Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma Pilipienė, tel.: +370 5 2627022
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, tel.: +370 5 27 30074
Pranešimą paskelbė: Dalia Ruščiauskienė, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija
Šaltinis: Musuzinios.lt
