Artėjant šventėms daugelis jūsų neįsivaizduojate be gausaus, skirtingais valgiais nukrauto vaišių stalo. Dažnai tai siejama su tradicijomis, vaišingumu, dėmesiu ir meile artimiesiems. Tačiau atliktos apklausos duomenimis, vidutinis namų ūkis per metus Lietuvoje maisto iššvaisto už 383 eurus. Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo specialistas Liudvikas Aleliūnas pastebi, kad prie šio skaičiaus reikšmingai prisideda ir šventiniu laikotarpiu išmetamas maistas, o dažniausiai šiukšlių dėžėje atsiduria jau paruošti valgiai, vaisiai ir daržovės, taip pat – duona, pieno gaminiai ir mėsa. Tad kaip sumažinti išmetamo maisto kiekį ir šventes pasitikti tvariau bei taupiau?
Daugiau maisto išmeta per šventes
Siekdamas išsiaiškinti, kiek maisto atliekų kas mėnesį išmeta vidutinis namų ūkis, dar vasaros pabaigoje prekybos tinklas „Rimi“ visose Baltijos šalyse atliko pirkėjų apklausą. Tyrimo duomenys atskleidė, kad per mėnesį vidutiniame namų ūkyje Lietuvoje išmetama maisto už 31,90 eurus, o per metus tai sudaro net 383 eurų sumą.
Anot socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo specialisto Liudviko Aleliūno, gausius vaišių stalus mėgstantiems lietuviams, šventiniu laikotarpiu dažnai tenka išmesti daugiau maisto nei įprastai: „Mūsų vykdyta apklausa atskleidė, kad 55 proc. namų ūkių Lietuvoje maisto produktams per mėnesį skiria iki 400 eurų siekiantį biudžetą. Todėl per metus išmetama vidutinė mėnesio maisto atliekų suma yra labai liūdnas skaičius. Stebime, kad daugiau maisto atliekų išmeta didesni namų ūkiai, kuriuose yra vaikų, o neretai ypač daug nesuvartoto maisto į šiukšlių dėžės keliauja po švenčių. Juk įprasta, jog daugelio lietuvių Kūčių vakarienę lydi bent dvylika skirtingų patiekalų, o ne ką kuklesnės vaišės išdėliojamos ir ant Kalėdų ar Naujųjų metų stalo.“
Ekspertė pastebi, kad pagrindinės maisto išmetimo priežastys: maisto sugedimas, netinkamas jo laikymas, galiojimo termino nesekimas, paruošto maisto užmiršimas šaldytuve, o taip pat – per dideli maisto gaminimo kiekiai. „Skaičiuojama, kad maždaug 73 proc. visų išlaidų maisto atliekoms sudaro paruoštas, termiškai apdorotas maistas. Kiti 27 proc. išlaidų sudaro vaisių ir daržovių, duonos, pieno bei mėsos produktų atliekos“, – atlikto tyrimo rezultatus atskleidžia L. Aleliūnas.
Pagaminamas per didelis maisto kiekis
Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo specialistas teigia, kad maisto švaistymas prasideda ne tik tuomet, kai pasigamintų patiekalų nebesuvalgome ir jų likučiai keliauja į šaldytuvą, bet jau ir švenčių planavimo žingsniuose.
„Nesuplanuotas šventinis apsipirkimas, neapgalvotas valgiaraštis ar tiesiog neįvertintas valgytojų skaičius – dažnai tampa viena pagrindinių priežasčių, dėl ko maisto pasigaminame per daug ir jį vėliau tenka išmesti. Tačiau šią problemą namų ūkiuose galima sumažinti, koreguojant maisto planavimo, vartojimo ir gaminimo įpročius. Jei šventes sutiksite tik artimiausių žmonių apsuptyje – galbūt nebūtina visų patiekalų gaminti dideliais kiekiais. Norint išlaikyti tradicijas, užteks jei patiekalo pagaminsite keletą porcijų, kurios bus suvalgytos iškart, tad po šventinės vakarienės nebekeliaus ir neužgrūs šaldytuvo“, – pataria L. Aleliūnas.
Be to, verta atsakingiau planuoti apsipirkimus ir atidžiau stebėti produktų galiojimo laiką: „Ilgiau negendančius produktus galima įsigyti iš anksto, o prieš pat šventes nusipirkti tik greičiau gendančių, šviežių produktų. Į parduotuvę taip pat vertėtų keliauti su pasiruoštu pirkinių sąrašu, susiplanuoti ko ir kiek reikės kiekvienam patiekalui gaminti. Išvengti eilių bei palengvinti šventinį apsipirkimą padės ir apsipirkinėjimas internetu.“
Kambario temperatūroje maistas ges greičiau
Nors Lietuvoje nuo seno puoselėjama tradicija dalį Kūčių vakarienės produktų per naktį palikti ant šventinio stalo, L. Aleliūnas atkreipia dėmesį, jog ne visi patiekalai tam tinkami.
„Žuvies gaminiai, įvairios mišrainės ar salotos – trumpiausiai galiojantys šventinio stalo produktai, todėl šiuos patiekalus reikėtų suvartoti pirmiausiai ir po vakarienės jų nepalikti ant stalo. Tuo tarpu sausi produktai – kūčiukai, kalėdaičiai ir kiti kepiniai, riešutai ar džiovinti bei švieži vaisiai – ant stalo gali būti palikti ir per naktį, – sako L. Aleliūnas ir atkreipia dėmesį, kad maisto švaistymo prevenciją padės pagerinti ir tinkamas produktų laikymas po šventinės vakarienės. – Po šventinės vakarienės pasigamintus patiekalus reikėtų suvartoti eilės tvarka – nuo greičiausiai iki lėčiausiai gendančių produktų. Be to, prailginti patiekalų galiojimo laiką padės ne tik perkeliant į šaldytuvą, bet ir užšaldant.“
Socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo specialistas priduria, kad apklausų duomenimis, šiemet beveik kas antras lietuvis artėjančias šventes sutiks kukliau, todėl maisto tausojimas tampa dar aktualesnis. Socialinės atsakomybės komanda dalinasi patarimais, kaip Kalėdas pasitikti tvariau:
- Rinkitės sveikatai palankesnį maistą ir remkitės šiais principais:
- Venkite maisto švaistymo, apsipirkdami ir gamindami apgalvotai:
- Rinkitės tvariau užaugintus ar pagamintus maisto produktus:
- Rinkitės valgyti daugiau augalinio ir mažiau gyvūninės kilmės maisto:
- Rinkitės tvarias dovanas ir jų pakavimo būdą:
- Taupykite elektros energiją – sutaupysite ne tik pinigų, bet ir sumažinsite neigiamą įtaką aplinkai:
- Per šventes nepamirškite būti fiziškai aktyvūs – pakilkite nuo stalo ir pajudėkite:
Šaltinis: Nyksciai
