Lietuva remia Lenkijos ir kitų Via Carpatia šalių siekį visą Via Carpatia maršrutą, kurio dalis yra ir Lietuvoje, prie rytinės Lenkijos dalies, į pietus nuo „Via Baltica“, įtraukti į Transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) tinklą. Tai padėtų geriau išvystyti infrastruktūrą, atvertų naujas galimybes transporto srautų augimui. Tai Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė šeštadienį dalyvaudamas nuotolinėje Lenkijos Seimo konferencijoje „Karpatų Europa“.
Lietuvai ir kitoms Baltijos jūros regiono šalims tiek iš ekonominės, tiek ir iš junglumo pusės yra svarbu turėti pakankamai išplėtotą TEN-T tinklą, kitaip tariant „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ trasas. Tai pagrindinės transporto jungtys, leisiančios lengviau ir greičiau tiek keleiviams, tiek kroviniams pasiekti Lietuvą iš Vakarų ar Pietų Europos, tai pat sudarysiančios palankesnes sąlygas skatinti eksportą į kitas ES ar pasaulio šalis.
Pagrindinė TEN-T Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridoriaus dalis yra „Rail Baltica“ projektas, kuris užtikrina sąveiką su kitais transeuropiniais transporto koridoriais ir kitomis transporto rūšimis.
Skirtingo standarto geležinkelio vėžės tinklai ES ir Lietuvoje yra viena iš pagrindinių kliūčių sklandžiai ir efektyviai vykdyti tarptautines vežimo geležinkeliais paslaugas Europoje. Pastačius visą „Rail Baltica“ geležinkelių liniją, kuri jungia Vakarų Europą per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir tęsiama iki Talino, o ateityje galbūt ir Helsinkio, bus sukurta visai kito lygio jungtis, kuri Baltijos šalims suteiks naujas ekonominės plėtros galimybes.
„Mūsų pagrindinis prioritetas – kuo greičiau įveiklinti projektą „Rail Baltica“, kad jis pradėtų duoti ekonominę grąžą Lietuvai ir visoms Baltijos valstybėms, – nuotolinėje konferencijos sesijoje pabrėžė ministras Marius Skuodis. – Lietuvos ambicija – kartu su partneriais Lenkijoje šiuo koridoriumi aptarnauti krovinių gabenimą.“
2020 m. pabaigoje įsteigta įmonė „LTG Cargo Polska“ klientams pasiūlė intermodalinio traukinio „Amber train” paslaugas traukinio maršrutu Šeštokai – Muuga (Estija).
„Kelių transporto jungtis „Via Baltica“ taip pat yra neatsiejama šio koridoriaus dalis. Turime dėti visas pastangas ir spartinti šios jungties infrastruktūros užbaigimą, kad šis kelias pilnai atitiktų TEN-T pagrindinio tinklo reikalavimus abiejose (Lenkijos ir Lietuvos) valstybėse“,– konferencijoje kalbėjo ministras M. Skuodis.
Pasak M. Skuodžio, Lietuva planuoja įgyvendinti esminius kelių transporto apmokestinimo politikos pokyčius. Nuo 2023 m. numatoma kelių transporto naudotojo mokestį pakeisti elektroninėmis rinkliavomis už nuvažiuotą atstumą. Tai turės didelę įtaką visai transporto sistemai.
Nutiesus „Rail Baltica“ ir įsigaliojus atstuminio kelių apmokestinimo sistemai, iš esmės gali pasikeisti visos transporto grandinės organizavimas „Via Baltica“ ir Via Carpatia kelyje. Taip pat tai bus didžiulė paskata gabenti keliais krovinius ekologiškiau, atsiras galimybė perskirstyti srautus tarp atskirų transporto sektorių. Tai svarbu siekiant ES Žaliojo kurso tikslų ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas transporto sektoriuje.
TEN-T tinklą sudaro Europos tarpvalstybinės reikšmės aukštos kokybės kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų tinklas, taip pat svarbiausi transporto mazgai (jūrų ir oro uostai, sostinės bei kiti svarbiausi miestai). Į šį tinklą įtrauktos svarbiausios Lietuvos tarptautinės kelių ir geležinkelių jungtys: „Rail Baltica“, „Via Baltica“, Klaipėda / Kaliningradas – Kaunas – Vilnius – Lietuvos / Baltarusijos siena, taip pat Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir Tarptautinis Vilniaus oro uostas.
