2023 m. lapkričio 23 d. pokalbis su ECB viceprezidentu Luisu de Guindosu, kurį vedė Rubenas Mooijmanas ir Ariane van Caloen
2023 m. lapkričio 29 d
Atkreipkite dėmesį, kad pokalbis buvo atliktas anglų kalba ir išverstas į olandų ir prancūzų kalbas. Esant neatitikimams tarp versijų, pirmenybė teikiama anglų kalbai.
Ką pasakytumėte tiems, kurie mano, kad bankai gauna pernelyg didelį pelną?
Ką tik paskelbta naujausia ECB finansinio stabilumo apžvalga iš tiesų rodo, kad bankų pelningumas smarkiai išaugo. Šį pagerėjimą galima paaiškinti padidėjusiomis palūkanų normų maržomis. Euro zonos bankų nuosavybės grąža dabar siekia apie 10 proc., o 2019 m., vos prieš penkerius metus, ji siekė 4 proc. Taigi akivaizdžiai pagerėjo.
Vis dėlto tai kažkokia iliuzija – juk tai trumpalaikis pagerėjimas. Ilgalaikėje perspektyvoje tikimės, kad pelningumas vėl sumažės. Kodėl? Yra keletas veiksnių. Pirma, ekonomika lėtėja, o tai padidins įsipareigojimų nevykdymo rodiklius ir sumažės turto kokybė. Antra, bankai turės mokėti daugiau, kad pritrauktų indėlius. Pavyzdžiui, terminuotose sąskaitose palūkanų normos jau smarkiai išaugo. Be to, obligacijos, kurias patys išleidžia bankai, turės duoti didesnę grąžą. Taigi apskritai bankų finansavimo išlaidos auga. Ir galiausiai, dažnai nepastebimas veiksnys yra tai, kad kredito paklausa mažėja. Sudėjus visa tai matyti, kad didelis banko pelningumas nėra tvarus. Tiesą sakant, finansų rinkos tuo jau įsitikino, nes bankų akcijų vertinimai niekaip neatspindi lūkesčių dėl didelio pelno.
Ar bankai yra pakankamai apsaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Jei ne, ar reguliavimo institucija, ECB, galėtų peržiūrėti savo reikalavimus?
Europos bankų palūkanų normos rizika negali būti lyginama su kai kurių JAV bankų, tokių kaip Silicio slėnio bankas, valdoma skirtingu verslo modeliu. Paskolų perkainojimas, kitaip tariant, palūkanų normų kėlimas pagal rinkos palūkanų normą, buvo daug spartesnis nei indėlių perkainojimas Europoje. Tačiau kažkada padidės ir indėlių palūkanos.
Taigi, ar palūkanų normos rizika yra tinkamai padengta?
Taip, bet tuo pat metu bankai susidurs su pelningumo praradimu, kaip sakiau. Kalbu apie sektoriaus vidurkį.
Daug diskusijų kilo dėl santaupų palūkanų normų. Politikai imasi iniciatyvos, kad bankai padidintų palūkanų normas. Ar tai gera mintis?
Jeigu ECB didina palūkanų normas, tai skolininkams ir taupantiems. Paskolų palūkanos pakilo, o atlygis už indėlius tikimasi taip pat. Atlyginimas už taupomąsias sąskaitas turėtų atitikti mūsų palūkanų normas. Tai yra mūsų pinigų politikos perdavimo dalis. Nes jei taupymas taps patrauklesnis, vartotojai išleis mažiau, mažindami paklausą. To siekiame, kad sumažintume infliaciją. Tačiau dabar matome, kad bankai delsia perkelti didesnes palūkanas indėlininkams. Jie gali tai padaryti, nes šiuo metu jiems vis dar naudingas didelis likvidumas. Tačiau imamės ir likvidumo pertekliaus mažinimo priemonių, kad didesnės taupomųjų sąskaitų palūkanos anksčiau ar vėliau taptų realybe.
Ar šiuo atžvilgiu matote skirtumų tarp valstybių narių?
Taip, yra skirtumų. Vienose šalyse bankai greitai koreguoja indėlių palūkanas, o kitose, pavyzdžiui, Ispanijoje, atsilieka. Euro zonos bankų sektoriai taip pat skiriasi tuo, kaip suteikiamos hipotekos paskolos su kintamomis ar fiksuotomis palūkanų normomis. Pelningumo stiprėjimas ypač pasižymėjo bankams šalyse, kuriose vyrauja skolinimas su kintamomis palūkanomis, o aukštesnių palūkanų normų perdavimas į indėlius buvo lėtesnis.
O Belgija?
Žinau Ispanijos situaciją, nes tai mano šalis, bet mes žiūrime į euro zonos vidurkius ir pokyčius kaip į visumą.
Kai kurie ekonomistai kritikuoja sistemą, kuri leidžia bankams lengvai užsidirbti pinigų pernešant savo likvidumo perteklių ECB. Dėl to šiuo metu gaunamas dosnus pelnas, nes palūkanų normos auga. Ką manote apie tai?
ECB padidino palūkanų normas, siekdamas, kad šie padidinimai būtų perkelti į visas atlyginimų kategorijas bankų balansuose. Likvidumo lygis rinkoje buvo itin aukštas ir turėjo būti mažinamas. Šis mažinimas vyksta dabar ir bus susijęs su tokio tipo bankų pajamų mažėjimu.
Taip pat pakeitėte atlygį už privalomųjų atsargų reikalavimą bankams. Kai kurie bankininkai mano, kad tai turėtų būti padidinta siekiant užtikrinti stipresnę kapitalo bazę. Ar manote, kad tai gera idėja?
Bankų privalomųjų atsargų atlygį tikrai nustatėme 0 proc. Tų rezervų lygiai iki šiol nebuvo keičiami ir nebuvo aptarti. Žinau, kad kai kurie centrinių bankų valdytojai pasisako už jų didinimą. Apribojome privalomųjų atsargų reikalavimo atlygį, kuris atitinka maždaug 1% bankų įsipareigojimų. Suprantu, kad kai kuriems bankams atlygis už rezervus yra svarbus, tačiau pinigų politikos neturėtų lemti bankų finansinė padėtis ar centrinių bankų pelnas. Mūsų tikslas yra sugrąžinti infliaciją iki mūsų tikslo.
Nacionaliniai centriniai bankai turės pranešti apie didelius nuostolius dėl kiekybinio skatinimo politikos, dėl kurios buvo perkamos didžiuliai valstybės obligacijos, siekiant įnešti į rinką likvidumo. Ar šie nuostoliai kelia problemų?
Tiesa, centriniai bankai šiuo metu praneša apie nuostolius dėl palūkanų normų kėlimo, bet jei pažvelgsime į ilgesnį laikotarpį, pavyzdžiui, per pastaruosius 10 metų, grynasis rezultatas centrinio banko pelno atžvilgiu yra teigiamas.
O nekilnojamojo turto rinka? Žmonės skundžiasi brangesnėmis paskolomis. Ką tu jiems pasakytum?
Tai, kas vyksta, yra mūsų pinigų politikos dalis. Staigus palūkanų augimas pradeda slopinti nekilnojamojo turto kainas. Kai kuriose šalyse tai labiau pastebima nei kitose, tačiau visur galima pastebėti kainų tendencijų nuosaikumą. Vidutiniškai būsto kainos stabilizuojasi. Komercinio nekilnojamojo turto kainų nuosmukis kur kas ryškesnis.
Ar situacija kelia pavojų?
Tai gali turėti įtakos bankams, bet, laimei, jie yra mažiau veikiami komercinio nekilnojamojo turto nei gyvenamojo nekilnojamojo turto. Komercinis nekilnojamasis turtas dažniau finansuojamas kitais kanalais, pavyzdžiui, investiciniais fondais. Tačiau finansų sistemoje yra didelis tarpusavio ryšys, todėl žiūrime į bendrą vaizdą.
Norint, kad namai ir kiti pastatai būtų atsparūs klimatui, reikalingos didžiulės investicijos. Ar dėl aukštesnių palūkanų normos vėluoja finansuoti investicijas, skirtas kovai su klimato kaita? Ar tai gali sulėtinti klimato kaitą?
Tiesa, reikia didelių investicijų, bet manau, kad jos daugiausia turėtų būti finansuojamos iš subsidijų ir europinių fondų, tokių kaip naujos kartos ES. Tai yra fiskalinės politikos reikalas. Tai nekeičia fakto, kad ECB vykdo pinigų politiką didindamas arba mažindamas palūkanų normas, nediskriminuodamas sektorių ar skolininkų.
Pinigų politika klimato kaitą veikia ir kitais būdais. Kai kurioms investicijoms pavojų kelia didesnės finansavimo išlaidos. Dėl to jau buvo atsisakyta įvairių vėjo jėgainių parkų planų.
ECB daug dėmesio skiria klimato politikai, bet mums tai antraeilis tikslas. Tai nacionalinės vyriausybės, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį klimato politikos srityje, taikydamos mokesčius ir subsidijas. Vis dėlto galime prisidėti – ir tai darome. Pavyzdžiui, savo įmonių obligacijų portfelyje pirmenybę teikiame klimatui nekenksmingoms įmonėms. Tai nedidelis indėlis, tačiau siunčiamas aiškus signalas kovojant su klimato kaita.
ECB ruošiasi įvesti skaitmeninį eurą. Kodėl tai būtina?
Šiuo metu mūsų piniginėje yra fizinis euras, o pasaulis, kuriame gyvename, tampa vis labiau skaitmeninis. Vyksta labai natūrali raida nuo fizinio iki skaitmeninio euro, kurį remia centrinis bankas. Skaitmeninį eurą matome kaip mokėjimo priemonę. Galėtume panaudoti tokią viešųjų pinigų formą, kad apmokėtų pirkinius, sąskaitą restorane ar įvairius pirkinius. Už skaitmeninius eurus, kaip ir už banknotus, atlyginti nereikės. Bus ribojamas skaitmeninių eurų kiekis, kurį žmonės gali turėti, kad nekiltų pavojus bankų sistemos stabilumui. Tai reiškia, kad skaitmeninis euras nekonkuruos su einamosiomis sąskaitomis. Tai labai aiški žinia, kurią norime nusiųsti bankų sektoriui. Skaitmeninis euras bus ne investicinis produktas, o paprasta mokėjimo priemonė, papildanti banknotus.
Ar skaitmeninio euro įdiegimas ECB neatsieis labai brangiai?
Tai bus mūsų skaičiavimų dalis parengiamuoju etapu per ateinančius dvejus metus, bus atlikta kaštų ir naudos analizė, tačiau, mano nuomone, nauda bus didesnė už išlaidas. Ji pasiūlys dar vieną alternatyvią mokėjimo priemonę gyvenantiems euro zonoje. Tai taip pat leis mums žengti dar vieną žingsnį Europos strateginės autonomijos link. O pasirengimo etapo pabaigoje sprendimą priims Europos Komisija, Europos Sąjungos Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas.
Daugelis šalių, įskaitant Belgiją ir Nyderlandus, kovoja su infliacijos matavimu. Tai, kaip ji matuojama, reiškia, kad tikroji infliacija kartais yra pervertinama, o kartais neįvertinama. Ar tai ne ECB problema, nes jam pavesta kovoti su infliacija?
Iš tiesų, energijos kainų matavimo metodikos pokyčiai laikinai turi įtakos infliacijos lygio apskaičiavimui. Tačiau tai Eurostato, o ne ECB reikalas, o pakeitimais siekiama pagerinti infliacijos matavimo tikslumą ateityje. Suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) sudarymo statistiniai pokyčiai retkarčiais įvyksta. Diskusija apie metodologinius pokyčius taip pat taikoma, ar į infliacijos rodiklį įtraukiame būsto kainas, ar ne. Kaip žinote, tai buvo viena iš mūsų pinigų politikos strateginės peržiūros išvadų. Siekdami pagerinti SVKI, dirbame ir dalijamės informacija su Eurostatu šia tema. Bet ne dėl energijos kainų matavimo, o tai yra statistinis pasirinkimas, kaip sudaromas šalies kainų indeksas.
Europa planuoja panaudoti pelną iš įšaldyto Rusijos turto, kurį turi Euroclear, padėti atstatyti Ukrainą. ECB tai kritikuoja. Ar galite paaiškinti kodėl?
Pirmiausia leiskite paaiškinti, kad ECB pasisako už pagalbą ir paramą Ukrainai visais įmanomais būdais. Tačiau mūsų pozicija dėl dividendų ir palūkanų panaudojimo iš įšaldyto turto yra aiški. Pirma: tai turėtų būti visuotinis sprendimas, idealiu atveju įtraukiant visus G7 narius. Be to, turime būti atsargūs, nes tai gali pakenkti reputacijai. Turime žvelgti ne tik į šį konfliktą atskirai, nes tai gali turėti įtakos eurui kaip saugiai valiutai. Euras yra antra pagal svarbą valiuta pasaulyje, todėl turime atsižvelgti į jo ilgalaikę reputaciją. Manau, kad yra ir kitų būdų finansuoti Ukrainos atstatymą.
Belgijoje etiško banko „NewB“ įkūrimas pasirodė labai sunkus. Ar kliūtys steigti naujus bankus euro zonoje yra per didelės?
Nesileidžiant į konkretaus atvejo detales, reikia laikytis skirtingų procedūrų ir kriterijų, tačiau nėra jokių apribojimų, išskyrus teisinius ir kapitalo reikalavimus, keliamus naujo mažmeninio banko kūrimui.
Tačiau per pastaruosius kelerius metus naujų bankų nebuvo labai daug…
Nes euro zonoje yra daug bankų! Tikrasis klausimas, kurį reikia užduoti, yra apie tradicinį bankų verslo modelį. Reikia ieškoti naujų pajamų šaltinių, mažinti filialų skaičių. Manau, kad investuotojai nusigręžia nuo bankų, nes pelningumo lygis neatitinka jų lūkesčių. Manau, kad reikia tolesnio tarpvalstybinio konsolidavimo.
Taigi ar bankų per daug?
Atsižvelgiant į Europos bankų sąnaudų struktūrą, konsolidavimas galėtų padėti rasti sprendimą. Visų pirma, manau, kad tarpvalstybinis konsolidavimas euro zonoje, vadovaujant vienai priežiūros institucijai ir pagal bendrą pinigų politiką, būtų teigiamas.
