Šiuo metu rengiamos įstatymo pataisos ypač pablogintų savivaldybių investicines galimybes. Tokią poziciją Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovai išsakė spalio 7 dieną susitikę su finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu kasmetinėse LSA ir ministerijos derybose dėl kitų metų savivaldybių biudžetų.
Šiuo metu rengiamu Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektu ketinama panaikinti dabar galiojančią biudžeto balanso lankstumo taisyklę – savivaldybėms nebeliktų galimybės sukauptų nepanaudotų lėšų pridėti prie einamųjų metų pajamų ir taip turėti lankstesnes galimybes vykdyti įvairius investicinius projektus ar panaudoti šias lėšas kitoms reikmėms.
„Mūsų savivaldybių biudžetai – ir taip vieni labiausiai fiskalinių taisyklių suvaržyti visoje Europos Sąjungoje. Kita vertus – Lietuvos savivaldybių investicijos yra beveik du kartus mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, jos atsilieka ir nuo euro zonos vidurkio. Tarp šių dviejų faktų – tiesioginis ir priežastinis ryšys. Kuriamos vis naujos taisyklės ne gerina situaciją, o dar labiau apriboja savivaldybių veiklą ir potencialą,“ – sako LSA prezidentas Audrius Klišonis.
2024 m. pabaigoje savivaldybės turėjo sukaupusios apie 622 mln. eurų likučių, o 2025 m. planuojama panaudoti likučių suma sudaro 592 mln. eurų. Tai – lėšos, kurios neišleidžiamos dėl įvairių priežasčių – vėluoja ar stringa projektų įgyvendinimas, sausio mėnesio įplaukos neretai įskaitomos į praėjusių metų pajamas, savivaldybės dažnai gauna viršplanines pajamas ir kitų.
„Prarasti galimybę beveik 600 milijonų eurų padidinti savo pajamas bei išlaidas savivaldybėms tikrai skausminga. Šias nepanaudotas lėšas galėtume skirti naujiems ES lėšomis vykdomiems arba savivaldybių savarankiškiems investiciniams projektams, prisidėti prie nuolat nepakankamo valstybės deleguotų funkcijų finansavimo ar skirti civilinės saugos reikmėms. Dėl to, kad šios lėšos tiesiog liks nenaudojamos biudžete, daugiausiai praras vietos gyventojai,“ – sako LSA viceprezidentas, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Pavyzdžiui, viena savivaldybė šiemet nepanaudos 3 milijonų eurų dėl to, kad rangovas nespėjo laiku atlikti projekto įgyvendinimo darbų. Pagal naująjį įstatymą, iš šios sumos tik 300 tūkstančių eurų galės būti perkelti į kitų metų savivaldybės biudžetą – tai reiškia, kad projektui pabaigti suplanuotų lėšų savivaldybė turės ieškoti iš kitų šaltinių.
Tai, kad priėmus siūlomas minėto įstatymo pataisas, savivaldybių galimybės būtų per griežtai apribotos, pažymi ir Valstybės kontrolė.
Todėl savivaldybės siūlo išsaugoti esamą lankstumo taisyklę dėl likučių pridėjimo prie pajamų ir galimybę ištaisyti biudžeto balanso nuokrypį per dvejus metus, o ne per vienerius, kaip siūloma naujajame projekte.
LSA ir Finansų ministerijos derybose taip pat atkreiptas dėmesys į panaikintą lengvatą pridėtinės vertės mokesčio tarifui centralizuotam šildymui ir karštam vandeniu. Prognozuojama, kad dėl to padidės šildymo ir vandens kainos, be to, kitais metais, pradėjus galioti atnaujintam Socialinės piniginės paramos įstatymui, daugiau gyventojų kreipsis dėl kompensacijų. Todėl LSA ragina Finansų ministeriją papildomą lėšų poreikį (apie 40,5 mln. eurų), kurį nulėmė centrinės valdžios sprendimai, kompensuoti savivaldybėms per atitinkamai padidintą kintamąją gyventojų pajamų mokesčio dalį.
Taip pat siūloma nemažinti 2026 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos biudžeto, kad vietinės reikšmės keliams tektų nors kiek didesnis finansavimas nei šiemet, turint galvoje, kad didėja savivaldybių keliams skiriama programos dalis.
Papildomos lėšos taip pat reikalingos savivaldybėms valstybės deleguotų žemės ūkio funkcijų vykdymui – 2025 metais jos sudarė tik apie 45,5 procento reikiamos sumos.
Nuotraukos – Finansų ministerijos
