„Leidimas nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas lems šių žmonių skurdesnę senatvę – jie bus priklausomi vien nuo „Sodros“ pensijų“, – Eltai teigė E. Einoris.
„Demografinė Lietuvos padėtis nedžiugina – prognozuojama, kad 2050 m. dviem darbingo amžiaus gyventojams teks vienas senjoras. Vadinasi, „Sodros“ sistema patirs rimtų problemų, kadangi įmokų mokėtojų vis mažės, o išmokų gavėjų – daugės. Todėl būtina stiprinti antrąją pensijų pakopą, kadangi čia pensijos priklauso ne nuo dirbančiųjų ir pensininkų santykio šalyje, o nuo paties darbuotojo įmokų ir investicinės grąžos“, – aiškino jis.
LLRI taip pat kritikos turi planams leisti išsiimti lėšas pereinamuoju laikotarpiu, mat tai esą prieštarauja Konstitucinio teismo (KT) išvadai.
„Visgi pagal siūlomus pakeitimus nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d. nutraukti kaupimą senatvei būtų galima visiškai neatsižvelgiant į individualias aplinkybes. Taip būtų pažeidžiamas konstituciškai svarbus tikslas kaupti lėšas senatvei“, – tikino LLRI ekspertas.
Be to, E. Einorio tvirtinimu, vykdant SADM pertvarką svarbu gerinti informacijos tiekimą – gyventojams pateikiant, kaip kaupimas jiems padėtų senatvėje bei kokią žalą padarytų dalies lėšų išsiėmimas.
„Automatinio įtraukimo sistemą siūloma keisti į kvietimo kaupti sistemą. Tačiau svarbu, kad kvietimas kaupti eitų kartu su informacija, kokią naudą šis sprendimas suteiktų žmogui senatvėje. Be to, siūloma leisti vieną kartą gyvenime išsiimti ketvirtadalį sukauptų lėšų, sumokant gyventojų pajamų mokestį. Priimant tokį sprendimą būtina aiškiai informuoti žmones apie žalą, kurią toks žingsnis padarytų būsimoms pensijų santaupoms“, – teigė E. Einoris.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, naujausiuose antrosios pensijų pakopos pertvarkos siūlymuose numatyta valstybės subsidijos prie kaupimo nekeisti įmokoms taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.
Taip pat siūloma atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtinant savanorišką kaupimo modelį.
Langą norintiems pasitraukti iš kaupimo siūloma nustatyti 1,5 metų laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
Siūloma, kad pensijos dar nepasiekęs žmogus, atskaičius 3 proc. nuo išsiimamos sumos, vieną kartą per visą gyvenimą galėtų atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau negu paties gyventojo įmokėta suma.
Taikant tokio paties dydžio atskaitymą, kai lieka mažiau kaip 5 metai iki pensinio amžiaus, visą sukauptą sumą galėtų atsiimti asmenys, sukaupę nedideles sumas.
Iki pensijos ir neapmokestinant GPM bei kitais mokesčiais būtų leidžiama nutraukti kaupimą ir atsiimti visas sukauptas lėšas, kai žmogus netenka 70-100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyvios pagalbos poreikis.
Sulaukus pensinio amžiaus, išmokos nebūtų apmokestinamos.
