Mes, žmonės, skiriamės ne tik išvaizda, bet ir savo pomėgiais, bendravimo įgūdžiais, fizine jėga ar supratimu apie tai kas yra asmens higiena.
Taip pat gali skirtis ir mūsų suvokimas – kas yra skanu, saldu ar persūdyta.
Tad man net nėra keista, kad po mano apžvalgų mano nuomonės su skaitytojais kartais nesutampa.
Man maitinimo įstaigoje patiko, o kažkas ten užsukęs nusivylė, ir atvirkščiai.
Tam puikus pavyzdys vienos skaitytojos laiškas, kurio sulaukiau po apžvalgos apie užeigą „Kolegos„.
„Sveiki, Esu kavinėje ,, Kolegos ” , kur Jums taip nepatiko. Manau, kad duokit antrą šansą jiems. Tik daugiau neimkite baklažanų, lyg tai juos aną kartą valgėt. Imkit populiariausius, kad ir cepelinus.
Nesakau, kad jie vau , bet geriau, nei pas Daktarienę, čia bent grietinės įdeda daug 
. O žmonių sausakimša. Ir ne darbininkai. Ir mamos su vaikais, ir senjorai. Ir šiaip žmonės, apsipirkinėjantys urmo bazėje.
Už sienos yra kita, nauja kavinė, bet tuščia. Jei čia būtų blogai, tai nebūtų daug žmonių, nes tikrai , pasirinkimas kavinių yra. Iš kitos pusės čeburekai, irgi , beja, žmonių daug. Skanaus savaitgalio.”
Tada aš į skaitytojos laišką atsakydamas išreiškiau tik nuostabą. Bet suprasdamas, kad tai to pačio pavadinimo tik kitu adresu taškas, informacijos tikrinti neskubėjau.
Ir ką jūs galvojate, praėjus keliems mėnesiams sulaukiu naujo laiško iš tos pačios ponios.
Štai jis:
„Sveiki, atsiimu savo žodžius dėl ,, Kolegų ” kavinės. Vakar buvau, tai dar ir šiandien skrandis jaučia pasekmes.
Bandžiau valgyt vištienos šnicelį – stora paniruotė, o viduj žalia mėsa ir net prieskonio jokio. Gerai, kad tik keletą kąsnių suvalgiau, būtų pasibaigę man dar liūdniau.
Morkų salotos, tai tik tarkuotos morkos, nei česnako, nei majonezo. Liūdna, bet ten daugiau negrįšiu. Matyt, kaip pasiseka, ten reikia žiūrėti, ką valgo kiti , meniu gana platus, o kas iš to. Loterija, ar bus valgoma, ar ne.”
Paklausta kiek kainuoja kepsnys, moteris tikslios kainos neprisiminė.
„Berods 7, 20 , tiksliai nepamenu. Ir meniu įrašyta, kaip TOP patiekalas. Bet ten viena porcija tik ir buvo, nes kai nusipirkau, tai ir dingo iš meniu. Čia urmo bazėje.”
Moteris apie pusžalį kepsnį kavinės darbuotojų neinformavo, nes labai jautriai reaguoja į panašias konfliktines situacijas.
Apibendrindamas noriu, pasakyti, jog dažnai suveikia žmogiškasis faktorius. Tie kas yra dirbę maitinimo sektoriuje, pritars man, kad net pamainos gali skirtis tame pačiame taške. Vieni stipresni, kiti prastesni.
Tad ir aš vertindamas maitinimo įstaigas, jums papasakoju tik vienos dienos mūsų apsilankymo įspūdžius.
Ir mano valgytas kepsnys, o vėliau išgirtas, jau tą pačią dieną kitam gali būti pateiktas perkepęs, ar nepakeptas iki galo.
Tad skanių visiems atradimų ir nebijokite išsakyti kritiką, ar pagirti už skanų maistą, nes tokia informacija padeda maitinimo įstaigoms tobulėti.
„Riebus katinas“ neatsako už autorių mintis ir išsakomas idėjas, tačiau kviečia būti pilietiškiems ir reikšti savo nuomonę viešai.
