Vokietijos, Lenkijos ar kitų Europos Sąjungos valstybių valdžios politiką mažinti mokesčius ir žaboti kainų augimą Lietuvos valdantieji vadinama politikavimu ir net populizmu.
Mūsų šalies piliečiai iš aukštų tribūnų raginami būti patriotais ir, nors brangiau, bet viską pirkti vietoje.
O štai lietuviai, vykstantys pigesnių degalų į Baltarusiją, kur degalų litro kaina nesiekia 0,7 euro, jau kaltinami ne tik patriotizmo stoka, bet ir karą Ukrainoje remiančio režimo finansavimu.
Lenkijoje degalai kainuoja apie 1,7 euro už litrą.
Lietuvoje kuro kainos jau drąsiai perkopė 2 eurų ribą ir galima tik „pasidžiaugti“ tuo, kad Norvegijoje kuras kainuoja apie 2,6 euro ir brangiau.
Kai kurie vairuotojai informuoja, kad ir Latvijos degalinėse kainos keliais centais taip pat didesnės.
Mokesčių nemažins
Palangos meras Šarūnas Vaitkus socialiniame tinkle pasidalino nuoroda, kurioje lygina kuro kainas Lietuvoje ir Vokietijoje. Jei dyzelino kaina ta pati – 1,99 euro už litrą, tai benzinas Vokietijoje kainuoja apie 20 centų pigiau.
Suprantama, kad galimai lyginamos aukščiausios kainos Lietuvoje su mažiausiomis Vokietijoje ir bendras degalų kainų vidurkis Vokietijoje aukštesnis, tačiau pats faktas labai iškalbingas.
Taip atsitiko todėl, kad Vokietija vasaros laikotarpiu sumažino mokesčius degalams.
Tačiau Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Vyriausybė neketina sekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir mažinti degalų akcizų, taip reaguojant į sparčiai kylančias jų kainas.
„Dauguma valstybių daro priešingai. Anksčiau turėjome tikslą didinti akcizus iškastiniam kurui, o dabar daromi žingsniai atgal, nes energijos kainos labai aukštos. Mes jaučiame spaudimą elgtis taip pat, tačiau taip nesielgsime“, – mėnesio pradžioje Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Žaliųjų finansų strategijos įgyvendinimas Baltijos šalyse“ sakė G. Skaistė.
Taip pat valdžia aktyviai mojuoja „žaliosios ekonomikos“ vėliava ir ragina lietuvius persėsti į elektromobilius. Tačiau neskuba paaiškinti, iš kur reikia gauti tiems elektromobiliams įsigyti reikalingus dešimtis tūkstančių eurų, kai žmonėms jau trūksta tų kelių eurų užsipildyti bakus.
KAINOS. Ar kada buvo galima pagalvoti, kad degalai Vokietijoje kainuos pigiau nei Lietuvoje? Šarūno VAITKAUS nuotr.
Baugina Kremliumi
Valdžios atstovams antrina ir bankų ekonomistai. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis suskaičiavo, kad Lietuvai sumažinus akcizą iki ES leistinos ribos benzinas atpigtų 13 centų, dyzelinas – 5 centais.
„Kas prarastų pinigus? Valstybės biudžetas netenka 127 milijonų.
Kas gautų tuos milijonus? Dalį – vartotojai, kitą dalį – Kremliaus biudžetas”, – komentaruose socialiniuose tinkluose įžvalgas pažeria N. Mačiulis.
Lieka tik neaišku, kaip čia Lietuva remia tą Kremliaus biudžetą, nes oficialiai aukščiausiu lygiu jau antras mėnuo kaip atsisakėme rusiškos naftos.
Anot N. Mačiulio, kad atpigtų kuras, turi atpigti nafta, turi sumažėti perdirbimo maržos (Europoje trūksta naftos perdirbimo pajėgumų, nes beveik nebeperkama kuro iš Rusijos). Kad atpigtų nafta ir sumažėtų perdirbimo maržos, turi sumažėti kuro paklausa.
„Tol, kol demokratinės Europos valstybės pataikauja rinkėjams sumažindamos mokesčius, tol kuras yra laisvai įperkamas, tol niekas nesuinteresuotas ieškoti alternatyvų, tol paklausa nemažėja, tol didžiausias pajamas iš dėl šių kreivų subsidijų gauna naftą išgaunančios valstybės – taip pat ir Rusija“, – aiškina N. Mačiulis.
Tačiau Vokietijos valdžia savo žmonių Kremliumi nebaugina ir sako, kad supranta, jog jiems yra sunku, ir tiesia pagalbos ranką mažindama kainas.
Net mėnesinis viešojo transporto bilietas (galiojantis ir vietinio susisiekimo traukiniams) vasarą Vokietijoje kainuoja tik 9 eurus.
Mažina ir PVM
Lenkijos ekonomistai taip pat, matyt, neskaito mūsų ekspertų įžvalgų ir degalams iki minimalaus sumažino ne tik akcizą, bet ir PVM.
Jau metų pradžioje PVM Lenkijoje degalams buvo sumažintas nuo 23 iki 8 procentų. Jei analogiškus žingsnius žengtų Lietuvą, benzino kaina sumažėtų daugiau nei 30 centų.
Baltarusijai panaikinus vizas ES piliečiams, lengvųjų automobilių skaičius į šią šalį, muitinės duomenimis, išaugo apie 5 kartus.
Šios savaitės duomenimis, Lavoriškių ir Šalčininkų kelio postuose per parą buvo patikrinta per 1 100 iš Baltarusijos vykstančių lengvųjų automobilių.
Jei skaičiuotume vien tai, kad bakuose vidutiniškai yra apie 50-60 litrų degalų, lietuviškomis kainomis Lietuva per dieną netenka apie 120 000 eurų pajamų.
O dar pridėjus visą „baltarusiškų prekių kepšelį“ (rūkalai, maisto produktai ir t.t.) sumos – dar įspūdingesnės.
Po viso šito tikrai nereikėtų stebėtis, kai Baltarusijos diktatorius visam pasauliui aiškina, kaip „pribaltai“ baigia paspringti nuo savo pačių įvestų sankcijų.
Savo pažadus galėtų prisiminti ir šiuo metu valdžioje esantys konservatoriai. Dar 2009 metais naktinės mokesčių reformos metu jie padidino visuotinį PVM nuo 18 iki 21 procento.
Tuomet buvo kalbama, kad tai daroma laikinai, tačiau tai jau tęsiasi 13 metų. Kuo toliau, tuo keisčiau skamba mūsų valdžios ir jai antrinančių ekonomistų argumentai, kad mokesčių mažinimas naudingas ne žmonėms, o prekybininkams, naftininkams, Kremliui ir dar neaišku kam.
Tačiau Vokietijoje, Lenkijoje ir kitose valstybėse vyksta priešingi dalykai. Gal ne vienoje Europoje gyvename?
