Šią savaitę LR Seimas priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kuriomis atėmė galimybę religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, (pvz. katalikų bažnyčios parapijoms) gauti 1,2 gyventojų pajamų mokesčio. Konservatoriai, kurie propaguoja katalikiškas vertybes, taip pat balsavo už šį įstatymą.
„Nykščiai“ teiravosi Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebono dr. Nerijaus Vyšniausko, ką jis mano apie tokį seimūnų sprendimą?
Toks seimūnų sprendimas labai nuvilia. Daugumai, ypač mažų parapijų, tai buvo nors ir nedidelė, bet vis šiokia tokia parama. Tenka apgailestauti, kad Seimo nariai raštingoje visuomenėje nepaliko laisvės ir teisės kaip žmogui elgtis ir kam paskirti jo paties uždirbtus pinigus. Dėl paramos panaikinimo teigiama, kad parapija, kaip juridinis asmuo, pagal savo veiklos pobūdį įgyvendina vien religinius tikslus. Tokius teiginius gali teigti tik politikai, nežinantys Bažnyčios indėlio į Lietuvos valstybingumą, jo atkūrimą. Tai, kad parapijos užsiima vien tik religiniais tikslais, yra visiška netiesa. Panašios struktūros formuoluotės buvo išsakomos tik sovietinės okupacijos metais Bažnyčios atžvilgiu. Bažnyčia vykdo ne tik religinę veiklą, bet taip pat švietėjišką, karitatyvinę bei kultūrinę. Prisiminkime, kad Vilniaus universitetą įkūrė vienuoliai jėzuitai, o dauguma mūsų prosenelių skaityti ir rašyti mokė prie parapijų įsteigtose mokyklose. Po pirmojo pasaulinio karo, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, popiežius Benediktas XV viso pasaulio parapijose paskelbė rinkliavą, kuri padėjo tuometinei Lietuvai finansiškai žengti pirmuosius nepriklausomybės žingsnius. Šventasis Sostas surinktas tikinčiųjų aukas perdavė ne kam kitam, o tuometinei Lietuvos vyriausybei. Šiais metais Rusijai užpuolus Ukrainą, iš karto visose Lietuvos bažnyčiose vieną sekmadienį surinktos parapijų rinkliavos buvo perduotos Ukrainos vyriausybei. Prie visų parapijų veikia Carito skyriai, išlaikomi tikinčiųjų aukų. Jie kasdien remia ir maitina stokojančius. Bažnyčia yra ir kultūros nešėja. Daugumoje Lietuvos bažnyčių vyksta sakralinės ir klasikinės muzikos koncertai, kurių nemokamai klausosi ne tik tikintieji, bet ir jokio ryšio su Bažnyčia neturintys žmonės. O tai parapijoms irgi kainuoja. Verta pažymėti, kad Lietuvos Respublika dar nėra įgyvendinusi pilnos restitucijos Bažnyčios atžvilgiu, už sovietmečiu nusavintas parapijų žemes, atimtą, nugyventą, išvogtą parapijų turtą, kuris priklausė ir priklauso parapijų bendruomenėms. Bažnyčia prasidėjusi nuo Betliejaus ėdžių, skelbusi Evangeliją ir vykdžiusi švietėjiškus, karitatyvinius ir kultūrinius darbus, persekiota įvairių režimų, tikime, kad Dievo ir žmonių padedama nepražus ir dabartinėje Lietuvoje.
„Nykščiai“ klausė Anykščių šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios dekano klebono kun. Petro Baniulio, ar jis pateisina tokį Seimo narių sprendimą?
Taip neseniai išgyvenome euforiją, džiaugdamiesi Lietuvos valstybės ir Bažnyčios laisve. Kaip nesidžiaugti tikintiesiems, sovietmečiu patyrusiems tiek daug neteisybių, persekiojimų, kalėjimo bausmių. Taip neseniai tame pačiame LR Seime buvo iškilmingai paminėtas Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pirmojo numerio išleidimo penkiasdešimtmetis. Atrodė, jog Lietuvos valdžia suprato Bažnyčios Kronikos leidimo reikšmę ne tik Bažnyčiai, bet ir visų mūsų nepriklausomybei. Bažnyčia sovietų okupacijos metais stiprino pavergtos tautos dvasią, burė žmones prie bažnyčių, nes iš čia kilo šviesa ir laisvės viltis. Sausio 13-ąją prie Seimo ir pačiuose Seimo rūmuose budėjo kunigai, stiprino laisvės gynėjus, maldoje jungė visus ir įkvėpė drąsos gintis ir išsaugoti laisvę. Bažnyčia visada buvo su pavergtais ir išnaudojamų žmonių pusėje. Popiežius Jonas Paulius II, Lietuvos katalikų Bažnyčios Kronika visam pasauliui skelbė apie okupuotos ir pavergtos Lietuvos kančias. Lietuvos Sajūdžio laikais Bažnyčia buvo visus vienijanti jėga. Atrodė, komunizmas išsikvėpė, jo ideologai atsivertė arba prisitaikė prie naujos situacijos. Deja. Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, sovietiniai daigai vėl Lietuvoje pradėjo digti ir vešėti. Tikrosios vertybės užgožiamos naujų ideologiju, o materializmas vėl pradeda viešpatauti. Valdžioje esantys suprato, kad Bažnyčia trukdo įgyvendinti bedievių materialistų kėslus. Taip norisi nežabotos laisvės ir malonumų. Taip norisi atsikratyti nebereikalingais, senais žmonėmis, nužudymą paslėpus po autanazijos vardu. Yra žmonių, nenorinčiu pradėtai gyvybei leisti gyventi ir gimti. Su asmeniu kai kas nori elgtis kaip su nereikalingu daiktu. Bažnyčia stoja silpnųjų puseje, gina negimusią gyvybę, priešinasi autanazijos įvedimui, pripažįsta santuoką, sudaryta tik tarp vyro ir moters. LR Seime tokia Bažnyčios pozicija ne visiems priimtina. Tai kodėl išsišokančiai Bažnyčiai nepanaudojus sovietinių represinių sankcijų? Žinoma, kad ne iš karto, bet palaipsniui. Pradžioje Seimas priėmė Labdaros ir Paramos įstatymo pataisas, kuriomis atėmė žmonėms galimybę paaukoti 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, katalikiškoms ir privačioms mokykloms. Šis įstsatymas apsunkins Bažnyčios ir katalikiškų bei privačių mokyklų veiklą, bet padės lengviau prastumti naujas, komjaunuoliško ugdymo programas. Bažnyčios žiemos metu vėl liks šaltos ir mažiau apšviestos, tad vėl bus galima ištraukti ir naudoti sovietinius lozungus, kad Bažnyčia yra tamsybininkų buveinė. Tačiau nereikia užmiršti, kad Lietuva visada troško jungtis prie vakarų kultūros ir civilizacijos. Prisiminkime doc.dr. Darius Aleknos kalbą, pasakyta LR Seimo rūmuose, švenčiant Katalikų Bažnyčios Kronikos 50 –metį. Kad du istorijos įvykiai sukūrė Vakarų civilizaciją, ir abu jie susiiję su Bažnyčia. Tad nemindžiokime Bažnyčios, išauginusios Vakarų kultūrą ir civilizaciją, nes be Bažnyčios indėlio ji greit gali išnykti, kaip išnyko kitos kultūros ir civilizacijos. ( Plg. Doc. Dr. Darius Alekna). Tiesa, šiuo metu Lietuvos Seimas dirba dvejuose rūmuose. Vienuose- dauguma, o kituose – opozicija. Tai tarsi Dievo priminimas seimūnams, kad ,,be manęs jūs nieko negalite“. Seimo nariams norisi priminti: negriaukite Dievo įkurtos Bažnyčios. Nesugriovė jos sovietai, nesugriausite ir jūs. Bažnyčia atlaikys dar ne vieną puolimą, nes Kristus ją statė ant uolos.
NYKŠČIAI
Šaltinis: Nyksciai
