Įvertinimas
Kai vasaros šiluma pradeda pasiduoti gaiviam rudens glėbiui, Lietuvos policijos mokykla (toliau – LPM) atgyja ir prisipildo nauja energija ir iššūkiais. Nublizgintų batų barškėjimas ant akmenimis grįstų takų atkartoja tų, kurie buvo anksčiau, žingsnius, o jų palikimas primena apie ilgalaikį LPM pasišventimą puoselėjant ir ugdant visapusiškai pasiruošusius policijos pareigūnus, kurie savo tarnybą atliks vadovaujantis nuoširdumu, teisingumu ir atjauta.
Nuo šiandien LPM prasideda 133 būsimų policijos pareigūnų kelias. Šventės metu kursantai atviravo ir dalinosi mintimis apie tai, kas įtakojo pasirinkti policijos pareigūno profesiją. Nors atsakymų daug, bet jie nėra labai skirtingi – juos visus vienija noras padėti žmonėms. Net 30 kursantų savirealizaciją pradėjo atliekant karo tarnybą, bet bėgant laikui pasirinko tęsti gyvenimo kelią renkantis policijos pareigūno profesiją.
„Tai nebuvo vaikystės svajonė, tai nebuvo kažkas dėl ko degiau noru, tačiau po privalomosios karo tarnybos supratau, kad noriu kitaip prisidėti prie valstybės saugumo, teisių bei laisvės užtikrinimo. Juk ši profesija yra būtent apie tai. Visgi policijos pareigūnai skuba pirmieji į pagalbą asmenims, papuolusiems į nelaimę, jie pirmieji susiduria su pavojais ir pirmieji užtikrina mums saugesnį rytojų. Tai mane labiausiai motyvavo, todėl tikiuosi, kad būtent ši profesija gali man padėti realizuoti save ir sėkmingai prisidėti prie mūsų tautos ir valstybės saugumo ir tvarkos palaikymo. „Ginti.Saugoti.Padėti” tai turi būti kiekvieno kursanto pagrindinis motyvas pradėjus šį nelengvą būsimo pareigūno kelią.“ – mintimis dalinosi LPM kursantas Gytis Jankevičius.
Kursantų gretose taip pat yra asmenų, kuriuos policijos pareigūno profesiją pasirinkti įtakojo artimieji, jau daugelį metų dirbantys policijos sistemoje. Vienas iš jų – Deimantas Plikynas, kuris buvo įtakotas 20 metų policijos pareigūnu dirbančio tėčio.
„Istorijų iš pareigūnų esu daug įvairių girdėjęs, tiek gražių ir malonių, tiek skaudžių ir net šlykščių, nes tai teko stebėti iš arti turint policijos pareigūnu jau 20 metų dirbantį tėtį. Policijos pareigūno profesija susidomėjau nuo to amžiaus kai dar buvau per jaunas suprasti ir girdėti tokias istorijas. Dėl psichologinio pasiruošimo baimės didelės nebuvo, aišku žinau kaip šis darbas gali paveikti žmogų, tačiau manęs tai kažkodėl negąsdino. Žinoma, tam reikėjo labai ruoštis, turėjau galimybę sportuoti mūsų miesto policijos komisariato salėje, kurioje planą susidariau pats pagal reikalavimus, o visa kita buvo tiesiog motyvacija ir noras įveikti tas užduotis. Iš šeimos ir kitų žmonių buvau girdėjęs visokių pasakymų dėl darbo sunkumo ir pavojingumo, palaikymo turėjau ne visada, kadangi mano mama prisibijojo dėl mano šio pasirinkimo, bet galiausiai kai mano tėtis pasakė „Jeigu nori – siek. Aš tavęs lauksiu mūsų gretose” supratau, kad turiu visišką savo šeimos palaikymą ir nuo tada jie tiesiog didžiuojasi mano pasirinkimu. Būsimiesiems kolegoms linkiu komandiškumo ir stiprybės tiek fiziškai, tiek morališkai, kadangi be šių dalykų ši profesija neskatina tobulėti ir realizuoti savęs. To tikiuosi ir iš savęs, kad pasieksiu savo tikslus ir galėsiu didžiuotis savimi ne tik pats, bet ir mano šeima.“
Kursantės Zarinos Samedovos pasirinkimą tapti policijos pareigūne paskatino senelis Ragibas Samedovas, kuris paskutiniaisiais tarnybos metais, 1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę dirbo vyresniuoju kriminalinės paieškos inspektoriumi. Jo tarnybos metu buvo stengiamasi pamatyti negeroves ir su jomis kovoti.
„Mane visados žavėdavo mano tėčio pasakojimai apie senelio profesiją, koks jis buvo neįtikėtinas pareigūnas ir kaip jį visi mylėjo. Taip pat, labai sužavėjo aprašymas knygoje „Zarasų krašto policijos istorija 1918-2019“ būtent apie mano senelį, jo darbo pobūdį, pasiekimus, darbo praktiką. O galiausiai, kai senelis jau buvo prie mirties slenksčio, aš laikydama jo ranką pasakiau „aš noriu tapti tokia pat gera policijos pareigūne kaip ir tu!“ Senelis buvo be galo laimingas išgirdęs šiuos žodžius, susigraudino ir apsiverkė, todėl labai atsakingai ruošiausi šiam tikslui. Ugdžiau save morališkai bei psichologiškai, domėjausi žmogaus psichologija, ruošiausi fiziškai, namuose buvau pasidariusi, net manekeną“ – savo pasirinkimo motyvais dalinosi LPM kursantė Zarina Zamedova
Rugsėjo 1 – osios šventė prasidėjo LPM kursantų rikiuote ir valstybinės vėliavos pakėlimu. Šventės metu, taip pat, buvo apdovanoti LPM darbuotojai. Už ilgametę tarnybą Lietuvos policijoje, Lietuvos policijos generalinis komisaras apdovanojo Pirmojo laipsnio policijos atminimo ženklu „Už ištarnautus metus“ komisarą Vilių Veličką, Lietuvos policijos mokyklos Policijos veiklos skyriaus viršininko pavaduotoją. Už nepriekaištingą ir pavyzdingą darbinių pareigų atlikimą bei aktyvų įsitraukimą ir iniciatyvumą mokymo procesų srityje, Lietuvos policijos generalinis komisaras reiškė padėką Evelinai Antanavičienei, Lietuvos policijos mokyklos Bendrųjų kompetencijų skyriaus mokytojai.
Pasveikinti naujų kursantų atvyko Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Donatas Matuiza, Lietuvos policijos kapelionas Algirdas Toliatas. D.Matuiza sveikindamas kursantus vylėsi stiprybės ne tik iš kursantų, bet ir iš tėvų, bei skatino palaikyti vieni kitus galimuose iššukiuose. A.Toliatas kursantams linkėjo išsiugdyti stiprų stuburą, ne tik fizine prasme, bet labiau moraline ir emocine.
Mokymasis LPM kursantams truks vienerius metus. Mokymų metu kursantų laukia ne tik vairavimo, taktikos ar šaudybos įgūdžių įgijimas, bet ir užsienio kalbų, bendravimo su skirtingais asmenimis, psichologijos, darbo su duomenų registrais, teisės aktų pažinimo, pirmos pagalbos suteikimo užsiėmimai.
Planuojama, kad kitų metų liepos mėnesį šie būsimi pareigūnai įsilies į Lietuvos policijos gretas.
