Lietuvos policija augo ir stiprėjo kartu su Nepriklausomybę atkūrusia valstybe, per 35-erius gyvavimo metus tapo profesionalia, modernia ir didelį gyventojų pasitikėjimą pelniusia institucija.
Svarbiausi Lietuvos policijos veiklos faktai
1990 m. kovo 11 d. atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.
1990 m. gruodžio 11 d. priimamas Lietuvos Respublikos policijos įstatymas, prasideda milicijos struktūrų pertvarkymas į policijos struktūras.
1991 m. sausio–rugpjūčio mėn. Lietuvos policija dalyvauja įtvirtinant šalies Nepriklausomybę, gina žmones nuo ginkluotos sovietų agresijos, tiria nusikalstamas veikas, saugo rimtį ir viešąją tvarką.
1991 m. balandžio 4 d. įkuriama Lietuvos policijos greitojo reagavimo rinktinė „Aras“.
1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio poste Rygos OMON smogikai klastingai užpuolė ir nužudė Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnus.
1991 m. spalio 2 d. paminėta atkurta Angelų sargų (policijos) diena, Vilniaus arkikatedroje pašventinta Lietuvos policijos vėliava.
1991 m. lapkričio 30 d. atkurta Lietuvos narystė Interpole – tarptautinėje policijos organizacijoje. Įkurtas Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras (ILNB).
1993 m. rugsėjo 4–8 d. įvyko popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje. Policija sėkmingai susidorojo su didžiuliu iššūkiu užtikrinti viešąją tvarką ir eismo saugumą.
1997 m. Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentas reorganizuotas į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos.
1998 m. spalio 2 d. iškilmingai paminėtas Lietuvos policijos 80-metis, pašventinta nauja policijos vėliava.
2003 m. kovo 28 d. patvirtintas Policijos departamento ir Tardymo departamento reorganizavimo planas ir nauja Policijos departamento struktūra. Pertvarką lėmė naujųjų Lietuvos Respublikos baudžiamojo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksų įsigaliojimas.
2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tampa Europos Sąjungos nare. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyboje veiklą pradeda SIRENE (angl. Supplementary Information Request at the National Entries) nacionalinis padalinys, kuriam tenka atsakomybė įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos sprendimą dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, kovoti su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu.
2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvos policija pradeda vykdyti ypatingą funkciją – Rusijos Federacijos piliečių supaprastinto tranzito per Lietuvos Respubliką užtikrinimą.
2007 m. gruodžio 12 d. Europos Sąjungos Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje Briuselyje buvo priimtas Lietuvai itin svarbus sprendimas – ji tapo Šengeno erdvės nare. Lietuvos policijai teko daugybė papildomų iššūkių užtikrinant sklandų asmenų ir prekių judėjimą.
2008 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos policijos mokyklos steigėjo funkcijas Vidaus reikalų ministerija perduoda Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
2008 m. spalio 1 d. veiklą pradeda 10 apskričių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Telšių, Tauragės ir Utenos) vyriausiųjų policijos komisariatų. Taip gerokai sumažėja policijos įstaigų, turinčių juridinio asmens statusą.
2011 m. birželio 11 d., siekiant palengvinti ir paspartinti pranešimų policijai teikimą, sudaryti galimybę gyventojams sekti pranešimų nagrinėjimo būseną, o policijos pareigūnams – operatyviau nagrinėti gaunamą informaciją apie teisės pažeidimus, sukurta Policijos elektroninių paslaugų sistema (ePolicija.lt).
2011 m. rugpjūčio 2 d. veiklą pradėjo tiesiogiai Lietuvos policijos generaliniam komisarui pavaldi Imuniteto valdyba. Jos tikslas – vykdyti policijos darbuotojų apsaugą nuo galimo neteisėto poveikio, kuriuo siekiama paveikti sąžiningą ir objektyvų pareigų atlikimą, mažinti korupcinius ryšius policijos sistemoje.
2013 m. sausio 1 d., užtikrinant sklandų šalies kriminalinės policijos valdymą, prie Lietuvos kriminalinės policijos biuro prijungta Policijos departamento Kriminalinės policijos valdyba.
2014 m. rugsėjo 1 d. Kauno rajone, Mastaičiuose, mokslo metus pradėjo Lietuvos policijos mokykla.
2016–2018 m. įvykdyti tęstiniai policijos sistemos pokyčiai: policijos komisariatai Lietuvoje pradėjo dirbti pagal naują veiklos modelį – sujungta viešoji ir kriminalinė policija, optimizuotos administravimo funkcijos, sumažinta budėtojų padalinių, padidintas gatvėse dirbančių policijos pareigūnų ir į įvykius reaguojančių ekipažų skaičius. Atnaujinta policijos pareigūnų uniforma ir pakeistas tarnybinių policijos automobilių dizainas.
2021 m. vasario 1 d. įvykdytas policijos įstaigų areštinių optimizavimas, vietoj 10 areštinių paliktos veikti 5 areštinės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, atitinkančios žmogaus teisių užtikrinimo standartus.
2021 m. balandžio 6 d. pradėjo veikti policijos virtualus patrulis. Jo pagrindinė užduotis – nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų prevencija elektroninėje erdvėje.
2021 m. spalio 1 d. oficialiai baigtas pirmasis policijos sistemos pertvarkų etapas: Policijos departamente centralizuotos dokumentų valdymo, viešųjų pirkimų, asmenų aptarnavimo, imuniteto ir vidaus tyrimų teisininkų, sielovados, personalo administravimo, buhalterinės apskaitos, asmens duomenų apsaugos funkcijos.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2022 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-302 „Dėl Bepiločių orlaivių naudojimo policijos sistemoje plėtros 2022–2025 metais koncepcijos patvirtinimo“ patvirtinta Bepiločių orlaivių naudojimo policijos sistemoje plėtros 2022–2025 metais koncepcija, kurios tikslas – kad bepiločių orlaivių naudojimas policijos veikloje taptų įprastine profesionalia praktika.
2023 m. rugsėjo 1 d. Policijos departamente įsteigtas Viešosios tvarkos biuras perėmė Pajėgų valdymo valdybos, Viešosios policijos valdybos ir Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos funkcijas, taip pat Lietuvos kelių policijos tarnybos funkcijas, kiek tai susiję su strategijos eismo saugumo užtikrinimo srityje formavimu ir įgyvendinimu policijos įstaigose.
2023 m. lapkričio 1 d. Viešosios tvarkos biure centralizuotos šalies mastu vykdomos licencijavimo funkcijos. Pareigūnai liko dirbti nuotolinėse darbo vietose apskričių vyriausiuosiuose policijos komisariatuose, bet jų veikla formuojant vienodą praktiką šalyje organizuojama iš vieno padalinio.
