1977 m. balandis pasitaikė labai šaltas. Vidutinė mėnesio temperatūra Vilniuje siekė vos +4,4 °C t. y. net 3 laipsniais šalčiau už 1991–2020 m. vidurkį. Panašiai šaltas mėnuo paskutinį kartą buvo tik 1997 ir 2003 metais. Nežiūrint tokios žemos vidutinės oro temperatūros, buvo užfiksuotas labai retai pasitaikantis stichinis meteorologinis reiškinys – labai smarki lijundra (t. y. kai apšalo skersmuo ant laidų siekia virš 20 mm).
1977 m. balandžio 12–14 d. fiksuota lijundra neabejotinai paliko ryškią žymę Lietuvos orų istorijoje. Tuomet šis labiau žiemai būdingas reiškinys vietomis užsitęsė net iki 51 val. Remiantis meteorologijos stočių duomenimis, balandžio 12-ąją maksimali oro temperatūra Lietuvoje siekė vos 1–4 laipsnius šilumos. Balandžio 12–13 d. naktimis šalo iki 0–2 laipsnių šalčio. Dalyje šalies lynojo (arba krito dulksna), kitur krito šlapias sniegas. Susidarė puikios sąlygos ant paviršių formuotis storam apšalo sluoksniui.
Blogiausia situacija susidarė Vilniaus, Molėtų, Ukmergės, Anykščių ir Panevėžio apylinkėse. Vilniaus oro uoste išmatuotas lijundros diametras aplink laidą siekė 32 mm, Ukmergėje – 77 mm, o Panevėžyje – net 123 mm. Panevėžyje ant elektros perdavimo linijų apšalo skersmuo siekė 175 mm. Apšalo masė Ukmergėje siekė nuo 584 iki 888 gramų. Absoliutus apšalo masės maksimumas ant elektros perdavimo linijų stebėtas Vilniuje, Viršuliškėse ir siekė net 1600 g.
Archyviniuose įrašuose rašoma, kad medžiai padengti ledu atrodė pasakiškai. Miškas buvo kaip stiklo karalystė, tačiau visa tai padarė labai daug nuostolių. Taip pat dėl lūžtančių šakų, griūvančių medžių bei trūkinėjančių laidų žvėrys išgirdę triukšmą bėgo iš miškų į laukus ir net žmonių sodybas.
Archyvinėse LHMT nuotraukose: lijundros metu susiformavusių varveklių dydis lyginamas su įprasta degtukų dėžute; ant elektros stulpų susiformavę varvekliai ir lijundros suformuoto ledo neatlaikę elektros stulpai.
Parengė: LHMT meteorologas Gytis Valaika
Šaltinis: Nyksciai
