Rudens pradžioje aviacijos augimas nesustojo, o aptarnautų skrydžių ir keleivių skaičiai beveik siekia priešpandeminį lygį. Rugsėjo mėnesį Lietuvos oro uostuose aptarnauta kiek daugiau nei 531 tūkst. keleivių ir 4,7 tūkst. skrydžių. 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo aptarnauta 603 tūkst. keleivių ir 5,7 tūkst. skrydžių.
Iš viso per 2022 m. devynis mėnesius (sausis–rugsėjis) Lietuvos oro uostuose jau užfiksuota šiek tiek daugiau nei 4 mln. keleivių. 2021 m. per tą patį laikotarpį buvo aptarnauta 1,5 mln. keleivių, 2019 m. – 4,9 mln. keleivių.
Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio teigimu, aviacijos atsigavimas rudenį nesustojo, o kai kuriais atvejais rodikliai ir augo.
„Šį rugsėjį pavyko atstatyti 88 proc. 2019 metų to paties mėnesio bendro keleivių lygio. Turbūt vertėtų išskirti vieną iš keleivių srauto kategorijų – vien užsakomųjų skrydžių keleivių skaičius jau lenkia 2019 metų rezultatus, o per pastarąjį mėnesį, lyginant rugpjūčio ir rugsėjo rodiklius, užsakomųjų skrydžių keleivių skaičius augo net 17 proc.”, – teigė T. Zitikis.
Jo nuomone, šį spartų augimą lemia išaugusi paklausa kelionėms į Turkiją. Rudenį oro temperatūra čia švelnesnė, be to, galima rasti geresnių kelionių organizatorių pasiūlymų.
Apžvelgdamas esamų krypčių skaičius T. Zitikis sakė, kad šių metų rugsėjį Lietuvos oro uostų keleiviai galėjo rinktis iš 89 tiesioginių skrydžių maršrutų. Palyginimui, 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu keleiviams buvo siūlomos 92 kryptys.
Aviacijos eksperto teigimu, artėjančio žiemos laikotarpio bendriems aviacijos srautams įtakos gali turėti įprastai vykstantys sezoniniai oro bendrovių maršrutų planavimo faktoriai – kai kurie maršrutai gali būti laikinai pristabdyti žiemos laikotarpiui dėl paklausos sumažėjimo ar kitų niuansų (pajėgumų trūkumo, techninių priežasčių ir kt.), tačiau daugeliu atveju analogiški maršrutai yra pratęsiami jau pavasario mėnesiais, kai startuoja aviacijos vasaros sezonas. Kitais atvejais, žiemos sezonu laikinai sustabdyti maršrutai tiesiog kompensuojami startuojančiomis kitomis kryptimis, kurios tuo metu yra paklausesnės ir generuoja didesnį keleivių srautą.
Augimas visuose oro vartuose
Komentuodamas praėjusio mėnesio aviacijos rezultatus T. Zitikis teigė, kad atsigavimas pastebimas visuose trijuose Lietuvos oro uostuose, tačiau Kauno oro uostas ir toliau išlieka vienareikšmiu lyderiu – čia pasiekti rezultatai kiekvieną mėnesį nuo pat balandžio viršija priešpandeminius rezultatus.
Vilniaus oro uoste rugsėjo mėnesį pavyko atkurti 85 proc. priešpandeminio keleivių srauto. Praėjusį mėnesį per šiuos oro vartus keliavo beveik 400 tūkst. keleivių. Palyginimui, 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu Vilniaus oro uoste keliavo 468 tūkst. keleivių, o pernai – 258 tūkst. Šiame oro uoste pavyko atkurti ir 80 proc. skrydžių. Šiemet rugsėjį aptarnauta 3,4 tūkst. skrydžių, 2019 m. pirmąjį rudens mėnesį šis skaičius siekė 4,3 tūkst., o pernai – 3 tūkst.
Kauno oro uostas lenkia priešpandeminius rezultatus tiek keleivių, tiek aptarnautų skrydžių srityje. Rugsėjo mėnesį per Kauno oro vartus keliavo 107 tūkst. keleivių, aptarnauta 940 skrydžių. 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu aptarnauta 104 tūkst. keleivių ir 831 skrydis, o 2021 m. rugsėjį per šį oro uostą keliavo 66 tūkst. keleivių, aptarnauta 777 skrydžiai.
Spartus atsigavimas pastebimas ir Palangos oro uoste. Pirmąjį šių metų rudens mėnesį Palangos oro uostą rinkosi beveik 25 tūkst. keleivių, čia aptarnauti 372 skrydžiai. Palyginimui, 2019 m. rugsėjį per šį oro uostą keliavo 31 tūkst. keleivių, aptarnauti 578 skrydžiai, pernai tuo pačiu laikotarpiu keliavo 2,2 tūkst. Keleivių ir aptarnauta tik 40 skrydžių, tačiau svarbu paminėti, kad būtent 2021 m. rugsėjo pradžioje pajūrio oro uostas buvo uždarytas dėl didelio masto rekonstrukcijos darbų aerodrome.
Krovinių gabenimo apimtys visuose oro uostuose lenkė priešpandeminius srautus. Iš viso praėjusį mėnesį per Lietuvos oro uostus vežta 2,1 tūkst. tonų krovinių. Daugiausiai krovinių gabenta per Vilniaus oro uostą – 1,5 tūkst. tonų. Stipriai išaugo per Palangos oro uostą gabentų krovinių kiekis – rugsėjį šiame oro uoste gabenta 134,8 tonos krovinių.
„Palangos oro uoste praėjusį mėnesį stebėjome išaugusį krovinių gabenimo srautą. 2019 metais per šį oro uostą gabenta vos 0,4 tonos, o šiemet – daugiau nei 130 tonų. Labiausiai tai lėmė stipriai augęs karinių krovinių pervežimo aktyvumas“, – komentavo T. Zitikis.
VĮ Lietuvos oro uostų informacija
