Europos aplinkos ministrai, trečiadienį ir ketvirtadienį susirinkę į neformalų aplinkos ir klimato ministrų susitikimą Prahoje, aptarė biologinės įvairovės, klimato kaitos klausimus, ypatingą dėmesį skyrė karo Ukrainoje daromos žalos aplinkai mažinimui.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kalbėdamas apie karo nuniokotą Ukrainą ir kainą, kurią tenka mokėti už jos gamtai ir aplinkai padarytą žalą, akcentavo, kad pagrindinė ambicija turi būti darnios, žalios Ukrainos atstatymas.
Jo teigimu, pirmiausia reikėtų įgyvendinti priemones, kurios padėtų ne tik sumažinti sprogimų padarytą žalą aplinkai, gamtai, užtikrintų būtiniausias gyvenimo sąlygas žmonėms, bet ir ateityje sustiprintų energetinę šalies nepriklausomybę bei civilinį saugumą.
Lietuvos aplinkos ministras pabrėžė, kad Ukrainos atstatymo planas turi būti visų mūsų sėkmės istorija ir ėjimas žaliosios transformacijos keliu, dėl to svarbu kuo greičiau sukurti atstatymo darbų koordinavimo platformą.
Simonas Gentvilas taip pat priminė, kad karas Ukrainoje neturi tapti įprastu reiškiniu. Susitikime pristatytas ir Lietuvos parengtas greitos pagalbos priemonių Ukrainai planas, kuriame, pagal šios šalies savivaldybių poreikius, numatyta pasirinktoje savivaldybėje padėti atstatyti gyvenvietės infrastruktūrą, sutvarkant pažeistus ar atstatant naujus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų valymo įrenginius.
Ketvirtadienį Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas susitiko su Ukrainos ekologijos ir gamtos išteklių ministru Ruslanu Strelecu. Ministrai dvišaliame susitikime taip pat aptarė, kaip Lietuva galėtų kuo greičiau prisidėti prie Ukrainos atstatymo.
Ruslanas Strelecas pažymėjo, kad šiuo metu šalyje labai trūksta didelio pravažumo automobilių miškininkams ir nacionalinių parkų darbuotojams, vykdantiems patikras vietoje, sunkiosios technikos tvarkyti brandiems miškams, iš kurių gauta mediena būtų panaudota atstatymui. Ministras atkreipė dėmesį į problemas, susijusias su vandens tiekimu Charkive ir Mikolajeve, sugriautų pastatų statybos atliekų perdirbimu ir jų antriniu panaudojimu keliams ir statyboms.
Ukraina jau parengė ilgalaikius atstatymo tikslus, kurie apima ir žalos gamtai atstatymą. Suprasdami, kad tam prireiks ne vieno dešimtmečio, ukrainiečiai planuoja pradėti nuo nacionalinių parkų atstatymo ir sutvarkymo. Tariamasi su draugiškomis Ukrainai šalimis, kad jos parengtų po vieną nacionalinį parką lankymui, juose gyventojai galėtų atsigauti nuo karo keliamo slogumo.
Lietuvai pasiūlyta prisidėti prie naujausio, neseniai įsteigto nacionalinio parko „Pushcha Radzivila“, kuriame atkuriamos pelkės, parengimo geresnei laukinės gamtos ir buveinių apsaugai bei žmonių lankymui.
Dvišaliame susitikime aptartas artimiausiu metu planuojamas Lietuvos atstovų vizitas į Ukrainą. Aplinkos ministerijos vadovaujama delegacija, kurioje dalyvaus miškų ir vandentvarkos sektoriaus specialistai, verslo atstovai, turėtų susitikti su Ukrainos aplinkos sistemos darbuotojais.
Neformaliame ES ministrų susitikime, svarstant Pasaulinę biologinės įvairovės išsaugojimo darbotvarkę po 2020 m., apsispręsta dėl derybų prioritetų: būtinybės didinti saugomų teritorijų plotą, atkurti pažeistas ekosistemas, imtis veiksmų, kurie būtų naudingi tiek biologinės įvairovės išsaugojimui, tiek klimato kaitos valdymui. Aptartos besivystančių šalių finansavimo biologinės įvairovės srityje galimybės ir tikslų įgyvendinimo stebėsenos svarba.
Lietuva pasidalijo konkrečių iniciatyvų, prisitaikant prie klimato kaitos, pavyzdžiais – kaip atstatomos natūralios upių vagos, atkuriamos pelkės, miestuose plečiami žalieji plotai. Pristatyta, kad šį pavasarį Vilniuje, siekiant, kad mieste vyrautų natūralios pievos ir savaime žydintys augalai, atsisakyta šienavimo pakelėse ir mažesnius srautus žmonių pritraukiančiuose žaliuosiuose plotuose. Daugelyje vietų atsirado natūralios oazės, jose savaime išaugę medžiai, krūmai padeda išsaugoti biologinę įvairovę, apsaugoti nykstančias augalų bei vabzdžių rūšis, vasarą vėsina miestą.
Susitikime aplinkos politikos lyderiai aptarė konkrečius ES šalių veiksmus, rengiantis pagrindiniam Jungtinių Tautų susitikimui dėl klimato kaitos, Klimato kaitos konferencijai COP27, vyksiančiai šį lapkritį Šarm el Šeiche, Egipte.
Lietuvos nuomone, artėjančioje konferencijoje COP27 ypač svarbu ieškoti veiksmingų instrumentų, kurie leistų pasiekti klimato kaitos švelninimo tikslus globaliu mastu, dalintis gerosiomis Europos Sąjungos praktikomis, tokiomis kaip paketas „Fit for 55”.
Dar svarbiau skubiai panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir žaliavų importo iš Rusijos, taip nutraukiant karo Ukrainoje finansavimą ir mažinant bendrą iškastinio kuro vartojimą, sutelkiant investicijas į vietinius atsinaujinančius energijos šaltinius, energijos vartojimo efektyvumą ir žiedinę ekonomiką.
