Lietuviai – vis mažiau pasitiki šeimos gydytojais
Lietuvoje įsitvirtino keista ir pavojinga sveikatos kultūra: šeimos gydytojas dažnai pasirenkamas tik tada, kai kūnas jau rėkte rėkia pagalbos. Daug žmonių vengia apsilankymų iki paskutinės minutės, slopina simptomus, „gydo“ save internete ar klausia patarimų pažįstamų rate.
Tai paradoksas, nes būtent šeimos gydytojas Vilniuje ar bet kuriame kitame mieste turėtų būti tas žmogus, kuris padeda išvengti rimtesnių problemų.
Vis daugiau žmonių prisipažįsta, kad bijo ne diagnozės, o pačios minties kreiptis į gydytoją. Kodėl? Todėl, kad tai reiškia sustoti, pripažinti, kad kūnas nebegali dirbti be poilsio, nebegali ignoruoti simptomų ir nebegali slėpti to, kas vyksta iš tiesų.
Lietuviai pas šeimos gydytoją eina tik tada, kai „blogai“ tampa pavojingai blogai
Šeimos gydytojų kabinetuose matoma ta pati schema: žmogus ateina su problema, kurią buvo galima išspręsti prieš mėnesį, prieš metus ar net prieš keletą metų. Bet atėjo tik tada, kai simptomai tapo per stiprūs, kad būtų galima apsimesti, jog jų nėra.
Ši tendencija ypač ryški Vilniuje, kur gyvenimo tempas greitas, o darbas ir kasdieniai įsipareigojimai dažnai atrodo svarbesni už sveikatą. Žmonės renkasi kentėti skausmą, nuovargį ar pasikartojančius simptomus, nes „neturi laiko“ apsilankyti pas gydytoją. Deja, kai kūnas sulūžta galutinai – laikas atsiranda iš karto, tik jau gerokai skaudesne kaina.
Savidiagnostika – naujoji žalinga mada
Interneto informacija tapo tokia prieinama, kad daugeliui atrodo esą jie gali patys sau būti šeimos gydytoju, tačiau realybėje dažniausiai nutinka visiškai priešingai. Žmonės susigalvoja ligas, kurių neturi, ir ignoruoja tas, kurias išties reikėtų gydyti. Savidiagnostika tampa tiksinčia bomba.
„Gal čia tik nervai“, „gal vitaminų trūkumas“, „gal taip nuo streso“ – tai tokios frazės, kurios atitolina žmogų nuo realaus sprendimo. Šeimos gydytojas tampa pasirinkimu tik tada, kai visi savarankiški bandymai žlunga.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie diagnozuoja ligą internete, kur kas dažniau išsigąsta nepagrįstai. Šis reiškinys vadinamas „cyberchondria“ ir jis tiesiogiai siejamas su didesniu nerimo lygiu bei klaidingais sveikatos vertinimais.
Dėl Šeimos medicinos plėtros 2016–2025 metų veiksmų plano patvirtinimo
Diagrama aiškiai atskleidžia ryškų poslinkį pirminės sveikatos priežiūros struktūroje: šeimos gydytojų skaičius per du dešimtmečius išaugo kelis kartus, o kitų specialybių gydytojų, ypač vidaus ligų ir vaikų ligų, nuosekliai mažėjo. Akušerių-ginekologų bei chirurgų skaičius per laikotarpį kito nedaug, rodyklė iš esmės išliko stabili.
Prokrastinacija sveikatoje – pavojingiausia visų formų prokrastinacija
Žmonės nuolat atidėlioja patikrinimus: kraujo tyrimus, spaudimo matavimus, bendras apžiūras, prevencines programas. Tai nėra tingėjimas. Tai yra psichologinis pasipriešinimas suvokti, kad kūnas nėra amžinas ir neperlaužiamas.
Kiekviena praleista prevencinė apžiūra ar ignoruotas simptomas gali lemti ligos progresavimą. Širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, vidaus organų sutrikimai, hormonų disbalansas – viskas prasideda nuo smulkmenų, kurias šeimos gydytojas sugeba pastebėti iš anksto.
Šeimos gydytojas yra ne kontrolierius, o strategas
Lietuviai dažnai įsivaizduoja, kad šeimos gydytojas yra tas, kuris duoda siuntimus, pratęsia receptus ir „apsuka“ vizitus aplink formalumus, tačiau realybėje šeimos gydytojas yra sveikatos architektas. Tai pirmasis žmogus, kuris gali pamatyti ligos užuomazgą ir sustabdyti ją prieš jai tampant problema.
Tai – gydytojas, kuris mato visą žmogaus gyvenimo kontekstą, mitybą, ritmą, stresą, miegą, paveldimumą. Ir būtent dėl to jo rolė yra nepakeičiama.
Kodėl dabar yra tinkamiausias metas nustoti vengti šeimos gydytojo?
Šiandien sveikatos problemos jaunėja. Lėtinės ligos atsiranda ne tik tarp vyresnių žmonių, jos vis dažniau diagnozuojamos 25–40 metų pacientams. Tai karta, kuri dirba daug, miega mažai ir patiria intensyvų stresą, todėl šeimos gydytojas tampa reikalingas anksčiau, nei žmonės tikisi.
Ir čia išryškėja provokuojantis klausimas: ar žmogus bijo diagnozės, ar bijo atsakomybės keisti savo gyvenimą?
