Titulinis Naujienos Lietuvai atrakinta dalis „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų, toliau tęsiamas dialogas su EK
Įvertinimas
Šiandien Europos Komisija priėmė teigiamą preliminarų įvertinimą ir atrakino beveik 9 mln. eurų iš įšaldytų 26 mln. eurų „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų. Dėl likusios subsidijos dalies, pagal EK reglamentą, per ateinančius du mėnesius bus tęsiamas dialogas, po kurio bus priimtas galutinis sprendimas.
EK įvertinusi Lietuvos pateiktą papildomą informaciją apie atliktus veiksmus, laiko 144 rodiklį „Seimui pateikti išsamios analizės pagrindu parengti pasiūlymai dėl aplinkosauginių mokesčių ir kitų ekonomikos augimo nestabdančių šaltinių apmokestinimo plėtros“ visiškai pasiektu.
EK pozityviai įvertino Vyriausybės pateiktus pasiūlymus Seimui dėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimų. Aplinkosauginių mokesčių pakeitimai jau buvo pateikti anksčiau ir EK jau buvo pripažinusi šią rodiklio dalį pasiekta. Už 144 rodiklį bus išmokėta visa likusi 8,734 mln. eurų suma. Šios lėšos Lietuvą pasieks ateinančių metų vasario–kovo mėnesiais, kadangi remiantis EK reglamentu, pozityvus sprendimas dar bus svarstomas ES Tarybos darbo grupėse ir komitetuose.
Įvertinusi Lietuvos pateiktą papildomą informaciją apie atliktus veiksmus dėl 142 rodiklio „Seimui pateikti išsamios analizės pagrindu parengti pasiūlymai dėl mokesčių lengvatų ar specialių apmokestinimo režimų atsisakymo“, Europos Komisija laiko rodiklį dalinai pasiektu. EK konstatavo, jog trūksta informacijos galutiniam sprendimui priimti, todėl Lietuvos prašoma per ateinančius du mėnesius pateikti papildomą informaciją. Gavus šią informaciją EK priims galutinį sprendimą dėl minėtam rodikliui skirtų lėšų išmokėjimo.
„Naujos kartos Lietuva“ plane Lietuva įsipareigojo atsisakyti „neefektyvių, valstybės prioritetų įgyvendinimo krypčių ir žaliojo kurso nebeatitinkančių mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimo režimų“, siekiant šio tikslo – „nustatyti neefektyvias ir (ar) valstybės prioritetų įgyvendinimo krypčių ir žaliojo kurso nebeatitinkančias mokesčių lengvatas ir specialius apmokestinimo režimus, ir iš dalies pakeisti atitinkamus mokesčių įstatymus“ bei „parengti ir Seimui pateikti atitinkamų mokesčių įstatymų pakeitimo projektus“.
Lietuva Europos Komisijai pateikė mokesčių lengvatų ir specialių mokesčių režimų analizę su argumentais dėl kurių atskirų mokesčių lengvatų nėra atsisakoma. Įgyvendinant minėtą rodiklį Vyriausybė Seimui pateikė Pelno mokesčio įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Akcizų įstatymo ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimų projektus, kurias siūloma atsisakyti įvairių mokesčių lengvatų. Šie pakeitimai, Lietuvos vertinimu, neabejotinai reikšmingai prisideda prie 142 rodiklio pasiekimo.
