Vyriausybės rūmuose Lietuvos institucijos kartu su Europos Komisija aptarė galimybes Lietuvai toliau naudotis Europos Komisijos administruojamos techninės paramos struktūrinėms reformoms ES šalyse narėse programos priemonėmis.
Su Europos Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms direktorato (DG REFORM) direktorės Nathalie Berger vadovaujama delegacija susitiko Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė ir Ministrės Pirmininkės patarėjai Darius Žeruolis ir Natalija Kazlauskienė.
Vyriausybės kanclerė pabrėžė, kad Lietuva ne tik naudojasi ES parama, bet yra sukaupusi daug gerosios praktikos pavyzdžių, kuriais yra pasirengusi pasidalinti su kitomis valstybėmis. Detaliai buvo aptarta realaus laiko duomenų svarba viešosios politikos formavime ir pokyčių stebėsenoje, duomenų suteikiamos galimybės greičiau ir tiksliau reaguoti į naujus iššūkius. „Per pastaruosius metus sukaupėme didelę patirtį ne tik atverdami ir integruodami duomenis, tačiau ir įveiklindami juos kasdieniame sprendimų priėmime iššūkių ir ekstremalių situacijų sąlygomis. Džiaugiamės, kad šia vertinga patirtimi Lietuva šiandien gali dalintis ir su kitomis ES šalimis partnerėmis“, – sakė Vyriausybės kanclerė.
Po to Vyriausybės rūmuose įvykusiame informaciniame renginyje ministerijų ir institucijų atstovams buvo pristatytas paraiškų Europos Komisijos administruojamai Techninės paramos priemonei (angl. Technical Support Instrument) rengimo, svarstymo ir įgyvendinimo 2024- 2025 m. ciklas.
Buvo aptartos pagrindinės Techninės paramos priemonės ypatybės, prioritetai ir gairės 2024-2025 m. ciklui, o taip pat Lietuvos naudojimosi šia priemone patirtys ir rezultatai.
DG REFORM direktorė Nathalie Berger pažymėjo, kad Lietuva labai sėkmingai naudojasi šia paramos priemone ir turi pavyzdinį paraiškų rengimo, svarstymo ir pateikimo procesą.
„Nuolat, ištisus metus ir tikrai sėkmingai bendradarbiaujame su Techninės paramos priemonės Lietuvoje koordinavimo institucija – Vyriausybės kanceliarija. Ši institucija taiko aiškius paraiškų vertinimo kriterijus, susijusius su nacionaliniais prioritetais, kokybe ir instituciniais gebėjimais. Kalbant apie praeitus, 2024 m., Lietuvos pateiktų prašymų gauti techninę paramą kokybė buvo labai aukšta, todėl atrinkta didelė dalis prašymų: iš 16 net 13 nuspręsta finansuoti, t. y. daugiau nei 80 proc.“, – sako N. Berger.
Techninės paramos priemonės 2024-2025 m. prioritetai yra žaliosios ir skaitmeninės transformacijos įgyvendinimas, viešojo administravimo tobulinimas, socialinis ir ekonominis atsparumą bei konkurencingumas.
Nuo 2017 m. Lietuva aktyviai naudojasi šia ekspertine parama įvairiose srityse, tokiose kaip viešasis administravimas, finansų sektorius ir žaliosios politikos sprendimai. 2024 m. Lietuvai buvo atrinkti 13 projektų, iš kurių 7 yra bendri su kitomis ES valstybėmis. Lietuva kasmet gauna ekspertinės pagalbos per šią priemonę už maždaug 3,5 mln. eurų. Šie projektai padeda pasirengti ir įgyvendinti reformas, spręsti bendrus iššūkius ir skatina tarpusavio mokymąsi bei gerųjų praktikų mainus.
Lietuvos institucijų ir Europos Komisijos atstovų susitikime pristatyta:
Vyriausybės kanceliarijos atstovų pranešimo skaidrės,Europos Komisijos atstovų skaidrės.Vizito metu taip pat buvo įvyko Europos Komisijos delegacijos dvišaliai susitikimai su Valstybine vaistų kontrolės tarnyba, Aplinkos ministerija, Muitinės departamentu, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA).
Daugiau informacijos apie Techninę paramos priemonę ir jos teikiamas galimybes – Europos Komisijos paramos reformoms tinklalapyje.
Su Lietuvos įgyvendintų ir įgyvendinamų techninės paramos projektų aprašymais ir jų ataskaitomis galima susipažinti čia ir čia.
