Titulinis Naujienos Lietuva ir Lenkija koordinuoja veiksmus modernizuojant „Via Balticą“ ir gerinant pasienio kelių infrastruktūrą
Įvertinimas
Siekdami koordinuotai gerinti Lietuvos ir Lenkijos valstybių susisiekimą, Lietuvos susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas ir Lenkijos infrastruktūros viceministras Rafal Weber Marijampolėje, dalyvaujant abiejų šalių pasienio savivaldybių atstovams, aptarė magistralinio kelio „Via Baltica“ modernizavimą bei pasienio kelių infrastruktūros gerinimą. Viceministrai ir šalių delegacijos taip pat apsilankė „Via Balticos“ ruože tarp Marijampolės ir Lietuvos–Lenkijos valstybių sienos, kur kelias intensyviai rekonstruojamas į 4 eismo juostų automagistralę.
„Kartu su Lenkija siekiame turėti kuo geresnį abiejų šalių susisiekimą tiek tarptautine magistrale „Via Baltica“, tiek pasienio gyventojams svarbiais vietiniais ir krašto keliais. Tai svarbu abiejų šalių ekonomikai, glaudesniam bendravimui, turizmui. Be to, dėl esamos geopolitinės situacijos šalis jungiantys keliai įgyja dar didesnę reikšmę užtikrinant ir karinį mobilumą. Džiaugiuosi, kad suplanuoti „Via Balticos“ modernizavimo darbai vyksta sparčiai ir jau 2025 m. Kaunas, taip pat ir Vilnius, saugiu ir pralaidžiu greitkeliu bus sujungti su Varšuva ir Vakarų Europa“, – sakė susisiekimo viceministras J. Skačkauskas.
„Via Baltica“ kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruože tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos iš viso bus rekonstruota apie 40 km (nuo 56,83 iki 97,06 km). Jau šiais metais planuojama baigti darbus dviejuose ruožuose nuo 72,50 iki 85 km, kitose kelio atkarpose rekonstrukcijos darbai prasidės netrukus. Rekonstruotas kelias atitiks tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus. Tai vienas didžiausių šalies kelių infrastruktūros projektų per pastaruosius 30 metų.
Lietuvos ir Lenkijos viceministrai taip pat aptarė rajoninių pasienio kelių gerinimą. Lietuvoje numatoma rekonstruoti ruožus rajoniniuose keliuose Nr. 2511 Lazdijai–Galiniai (0,00–8,92 km), Nr. 2654 Senosios Radiškės–Lenkijos siena (0,00–3,76 km), Nr. 2505 Leipalingis–Kapčiamiestis–Kauknoris (18,1–28,1 km). Kitais metais numatoma baigti šių ruožų projektavimą, rekonstrukcijos darbai planuojami 2024–2026 m.
Kariniam mobilumui gerinti abiejų šalių delegacijos aptarė planuojamo taip vadinamo antrojo Suvalkų koridoriaus plėtrą, ateityje jį pritaikant karinio mobilumo poreikiams. Koridorius Lietuvoje eitų per Lazdijus, Alytų ir iki pat Rūdninkų poligono, Lenkijoje – per Seinus ir Augustavą. Lenkijoje planuojama tiesti Augustavo aplinkkelį, o kelio Nr. 16 ruože nuo Augustavo iki Lietuvos-Lenkijos sienos bus stiprinama kelio danga, pritaikyta karinės technikos judėjimui. Šio koridoriaus pritaikymui karinio mobilumo poreikiams bus siekiama gauti finansavimą iš Europos Komisijos CEF karinio mobilumo programos.
Lietuvos ir Lenkijos viceministrai pabrėžė būtinybę bendradarbiauti, derinti ir koordinuoti abiejų šalių veiksmus, gerinant susisiekimą automobilių keliais.
