Įvertinimas
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su naujuoju Latvijos vidaus reikalų ministru, buvusiu Latvijos premjeru Mariu Kučinskiu. Tai pirmasis Latvijos vidaus reikalų ministro užsienio vizitas. Ministrai aptarė aktualius sienos apsaugos ir civilinės saugos klausimus, migracijos situaciją pasienyje su Baltarusija.
Ministrės A. Bilotaitės teigimu, šiandien kompleksinių priemonių dėka situacija pasienyje stabilizuota – kaip Latvija ir Lenkija, taip ir Lietuva laikosi pozicijos, kad neteisėta migracija per Europos Sąjungos sieną yra negalima. Ministrė pabrėžė, jog provokacijų tikimybė prie Lietuvos sienos išlieka didelė – neatmestinos hibridinės atakos bei migracijos instrumentalizavimas ir iš Rusijos pusės, todėl įdėmiai stebima informacija apie naujus skrydžių maršrutus į Minską ir Kaliningradą.
Ministro M. Kučinskio teigimu, Lietuva pirmam užsienio vizitui buvo pasirinkta neatsitiktinai, todėl, kad abi šalis vienija bendras iššūkis ir nerimas dėl situacijos pasienyje su Baltarusija. Jis pabrėžė, kad Lietuvos pamokos sienos apsaugos srityje yra itin aktualios Latvijai. Latvijos delegacija šiandien lankysis pasienyje, kur apžiūrės fizinį barjerą ir sienos stebėjimo sistemas. Lietuvos pasienyje su Baltarusija per metus įrengta 530 km tvoros ir 360 km koncertinos barjero, moderniomis sienos stebėjimo sistemomis stebimas beveik visas pasienio su Baltarusija ruožas.
Latvijos vidaus reikalų ministras domėjosi VRM inicijuotu Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pakeitimo projektu, kuris parengtas kaip atsakas į hibridinę ataką. Šiuo projektu siekiama įstatymu reglamentuoti apgręžimo politikos taikymą valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu. Neteisėtų migrantų apgręžimas jau įteisintas Estijoje ir Suomijoje, o Latvijos ministras pabrėžė, jog šis VRM parengtas įstatymo projektas labai svarbus, kad teisinis reglamentavimas ir Latvijoje būtų vienodas.
Pasak ministrės, esamoje situacijoje tokio įstatymo poreikis tapo neabejotinas.
„Keičiasi realybė, tad pereiname nuo sienos apsaugos prie sienos gynybos. Mums reikalinga ne tik fizinė, bet ir teisinė siena. Turimi įrankiai nėra tvarūs ir pakankami, todėl siūlome apgręžimą, tuo pačiu numatydami visą kompleksą saugiklių. Apgręžimai galimi tik ekstremaliosios situacijos metu, ją skelbia Vyriausybė, kiekvienas neteisėtos migracijos atvejis vertinamas individualiai. Šie saugikliai pagrindžia, kad mūsų pasiūlymas – proporcingas“, – teigė ministrė.
Ministrai taip pat aptarė civilinės saugos stiprinimą, kurį iš vienos pusės lėmė didėjanti Rusijos agresija, atviri grasinimai naudoti branduolinius ginklus, iš kitos pusės – nesaugi Astravo atominė elektrinė, valdoma priešiško ir nenuspėjamo autoritarinio Baltarusijos režimo, vykdančio hibridines atakas prieš savo kaimynus.
Ministrė pristatė Lietuvos civilinės saugos atgimimą ir jau nuveiktus darbus – priimtas Krizių valdymo įstatymas, kuriame numatyta integruota krizių valdymo sistema, įsteigtas Nacionalinis krizių valdymo centras, kiekvienoje ministerijoje ir savivaldybėje atsiranda parengties pareigūnai. Krizių valdymas iš žinybinio lygmens perkeltas į nacionalinį lygmenį.
Latvija taip pat imasi civilinės saugos stiprinimo – steigiamas Civilinės gynybos ir nelaimių valdymo sistemos komitetas. Šios Latvijos vyriausybės vienas iš išsikeltų uždavinių – civilinės saugos stiprinimas.
Pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas dar labiau suaktyvėjo. Šalys bendradarbiauja visose vidaus reikalų sistemos srityse – valstybės sienos apsaugos, migracijos, kovos su organizuotu nusikalstamumu, teisėsaugos, civilinės ir priešgaisrinės saugos srityse. VRM pavaldžių tarnybų lygmenyje vykdomi bendri projektai, tyrimai, operacijos, nuolatinis apsikeitimas informacija ir gerąja praktika.
