„Daugeliui iš mūsų ateitis – per daug abstrakti, labiau esame susitelkę į kasdienių problemų sprendimą, ypač dabar – karo Ukrainoje akivaizdoje, tačiau turime žvelgti į ateitį ir susitarti, kokią šalį norime matyti po kelių dešimtmečių, kokios turėtų būti vystymosi kryptys, ir ką galime kartu padaryti dabar, kad pasiektume užsibrėžtų tikslų“, – sako Ministrės Pirmininkės patarėjas, Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050” rengimo koordinatorius Darius Žeruolis. Dvi diskusijos „Lietuva 2050“ tema įvyks ir diskusijų festivalyje „Būtent“ rugsėjo 2-3 dienomis Birštone.
Pirmą kartą naudojamas ateities įžvalgų metodas
Vienos diskusijos tema – „Kokios valstybės norime 2050-aisiais?“. Pasak D. Žeruolio, pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse stiprėja supratimas, kad būtina ne tik įvertinti praeitį, bet ir skirti dėmesio ateities perspektyvai. Apibrėžti Lietuvos viziją artimiausiems keliems dešimtmečiams siekiama ir šiuo metu kuriamoje valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“.
D. Žeruolis sako, kad projektuoti Lietuvos ateitį skatina ir globalūs, ir lokalūs iššūkiai: „Visame pasaulyje aktualios tokios problemos kaip skaitmenizacija, klimato kaita, geopolitinės įtampos, demografinis disbalansas, tačiau turime ir Lietuvai svarbių iššūkių – nuo švietimo sistemos, socialinės aplinkos, vertybių kaitos visuomenėje iki ryšių su diaspora. Taigi turime galvoti, projektuoti ir kryptingai jau šiandien link tos trokštamos ateities judėti“. Rengiant strategiją „Lietuva 2050“ taikomas moksliškai pagrįstas ateities įžvalgų metodas, dar vadinamas strateginio prognozavimo metodu. Pasak pašnekovo, šį metodą ne vieną dešimtmetį viešosios politikos formavimui taiko tokios išsivysčiusios valstybės kaip Singapūras, JAV, Kanada, Suomija, Prancūzija ir kitos.
Europos Komisija (EK) jau taip pat paskelbė, kad ateities įžvalgos bus integruojamos į ES politikos formavimą. „Tad ateities įžvalgų metodas nėra naujas, gana plačiai taikomas, tačiau Lietuvoje naudojamas pirmą kartą, – sako D. Žeruolis. – Labai svarbu, kad kurdami strategiją pasinaudotume žiniomis, informacija ir moksliniais tyrimais, numatant pagrįstą Lietuvos ateities bei galimybių įvairovę“. D. Žeruolis įvardina dar kelis labai svarbius strategijos rengimo aspektus – tai įtraukumas ir atvirumas.
Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA), Vilniaus universitetu ir LR Seimo Ateities komitetu. „Šios institucijos atlieka didžiąją koordinacinio darbo dalį, surenka, susistemina įvairius duomenis ir informaciją, ruoš ir patį strategijos dokumentą, tačiau siekiama, kad procesas būtų atviras, o skirtinguose rengimo etapuose įsitrauktų visuomenė, įvairių jos grupių atstovai, skirtingų sričių ekspertai“, – pabrėžė D. Žeruolis.
Įvardinti keturi galimi Lietuvos ateities scenarijai 2050-iesiems
Antroje diskusijoje „Keturi Lietuvos 2050 scenarijai: ar ir kaip galime numatyti ateitį?“ strategijos rengėjai pristatys rengimo procesą ir keturis skirtingus Lietuvos ateities scenarijus. Vyriausybės strateginės analizės centro politikos analitikas Justinas Mickus pasakoja, kad bendradarbiaujant su įvairių sričių ekspertais, visuomeninių, nevyriausybinių organizacijų, verslo, kultūros, mokslo atstovais „Lietuva 2050“ komanda parengė keturis skirtingus Lietuvos ateities scenarijus – kaip Lietuva gali atrodyti susiklosčius skirtingoms tarptautinėms ir vidinėms aplinkybėms.
Pasak J. Mickaus, ateities scenarijų kontūrai buvo suformuoti kovo mėnesį vykusių žvalgomųjų dirbtuvių metu ir su įvairių sričių ekspertais gilinami gegužės ir birželio mėnesį vykusiose šešiose viešose diskusijose pagal konkrečią valstybės raidai svarbią temą – tai geopolitika, visuomenė (demografija, sveikata ir kultūra), švietimas, mokslas ir technologijos, ekonomika, aplinkos ir klimato kaita bei valstybės valdysena. Šių keturių ateities scenarijų rėmuose rudenį prasidės Lietuvos ateities vizijos kūrimo etapas, kuriame savo siūlymus teiks daugiau kaip 100 bendrakūrėjų – tai įvairios nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslai, įvairios įstaigos, išreiškusios norą prisidėti prie strategijos rengimo.
„Galiausiai apibendrinus surinktą informaciją bus pradėtas rengti valstybės pažangos „Lietuva 2050“ strategijos dokumentas bei rekomendacijos dėl veiksmų plano, kurį numatyta pateikti Seimui 2023 metų kovo mėnesį“, – numatytus darbus įvardino J. Mickus.
„Daugeliui iš mūsų ateitis – per daug abstrakti, labiau esame susitelkę į kasdienių problemų sprendimą, ypač dabar – karo Ukrainoje akivaizdoje, tačiau turime žvelgti į ateitį ir susitarti, kokią šalį norime matyti po kelių dešimtmečių, kokios turėtų būti vystymosi kryptys, ir ką galime kartu padaryti dabar, kad pasiektume užsibrėžtų tikslų“, – sako Ministrės Pirmininkės patarėjas, Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050” rengimo koordinatorius Darius Žeruolis. Dvi diskusijos „Lietuva 2050“ tema įvyks ir diskusijų festivalyje „Būtent“ rugsėjo 2-3 dienomis Birštone.
Pirmą kartą naudojamas ateities įžvalgų metodas
Vienos diskusijos tema – „Kokios valstybės norime 2050-aisiais?“. Pasak D. Žeruolio, pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse stiprėja supratimas, kad būtina ne tik įvertinti praeitį, bet ir skirti dėmesio ateities perspektyvai. Apibrėžti Lietuvos viziją artimiausiems keliems dešimtmečiams siekiama ir šiuo metu kuriamoje valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2050“.
D. Žeruolis sako, kad projektuoti Lietuvos ateitį skatina ir globalūs, ir lokalūs iššūkiai: „Visame pasaulyje aktualios tokios problemos kaip skaitmenizacija, klimato kaita, geopolitinės įtampos, demografinis disbalansas, tačiau turime ir Lietuvai svarbių iššūkių – nuo švietimo sistemos, socialinės aplinkos, vertybių kaitos visuomenėje iki ryšių su diaspora. Taigi turime galvoti, projektuoti ir kryptingai jau šiandien link tos trokštamos ateities judėti“. Rengiant strategiją „Lietuva 2050“ taikomas moksliškai pagrįstas ateities įžvalgų metodas, dar vadinamas strateginio prognozavimo metodu. Pasak pašnekovo, šį metodą ne vieną dešimtmetį viešosios politikos formavimui taiko tokios išsivysčiusios valstybės kaip Singapūras, JAV, Kanada, Suomija, Prancūzija ir kitos.
Europos Komisija (EK) jau taip pat paskelbė, kad ateities įžvalgos bus integruojamos į ES politikos formavimą. „Tad ateities įžvalgų metodas nėra naujas, gana plačiai taikomas, tačiau Lietuvoje naudojamas pirmą kartą, – sako D. Žeruolis. – Labai svarbu, kad kurdami strategiją pasinaudotume žiniomis, informacija ir moksliniais tyrimais, numatant pagrįstą Lietuvos ateities bei galimybių įvairovę“. D. Žeruolis įvardina dar kelis labai svarbius strategijos rengimo aspektus – tai įtraukumas ir atvirumas.
Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA), Vilniaus universitetu ir LR Seimo Ateities komitetu. „Šios institucijos atlieka didžiąją koordinacinio darbo dalį, surenka, susistemina įvairius duomenis ir informaciją, ruoš ir patį strategijos dokumentą, tačiau siekiama, kad procesas būtų atviras, o skirtinguose rengimo etapuose įsitrauktų visuomenė, įvairių jos grupių atstovai, skirtingų sričių ekspertai“, – pabrėžė D. Žeruolis.
Įvardinti keturi galimi Lietuvos ateities scenarijai 2050-iesiems
Antroje diskusijoje „Keturi Lietuvos 2050 scenarijai: ar ir kaip galime numatyti ateitį?“ strategijos rengėjai pristatys rengimo procesą ir keturis skirtingus Lietuvos ateities scenarijus. Vyriausybės strateginės analizės centro politikos analitikas Justinas Mickus pasakoja, kad bendradarbiaujant su įvairių sričių ekspertais, visuomeninių, nevyriausybinių organizacijų, verslo, kultūros, mokslo atstovais „Lietuva 2050“ komanda parengė keturis skirtingus Lietuvos ateities scenarijus – kaip Lietuva gali atrodyti susiklosčius skirtingoms tarptautinėms ir vidinėms aplinkybėms.
Pasak J. Mickaus, ateities scenarijų kontūrai buvo suformuoti kovo mėnesį vykusių žvalgomųjų dirbtuvių metu ir su įvairių sričių ekspertais gilinami gegužės ir birželio mėnesį vykusiose šešiose viešose diskusijose pagal konkrečią valstybės raidai svarbią temą – tai geopolitika, visuomenė (demografija, sveikata ir kultūra), švietimas, mokslas ir technologijos, ekonomika, aplinkos ir klimato kaita bei valstybės valdysena. Šių keturių ateities scenarijų rėmuose rudenį prasidės Lietuvos ateities vizijos kūrimo etapas, kuriame savo siūlymus teiks daugiau kaip 100 bendrakūrėjų – tai įvairios nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslai, įvairios įstaigos, išreiškusios norą prisidėti prie strategijos rengimo.
„Galiausiai apibendrinus surinktą informaciją bus pradėtas rengti valstybės pažangos „Lietuva 2050“ strategijos dokumentas bei rekomendacijos dėl veiksmų plano, kurį numatyta pateikti Seimui 2023 metų kovo mėnesį“, – numatytus darbus įvardino J. Mickus.
