Kylančios kainos neramina daugybę gyventojų, mat natūraliai susimąstoma apie galimus finansinius iššūkius ar netgi lėšų stygių. Psichologė įvardija, kad finansų trūkumas kai kuriems žmonėms gali sukelti ne tik nerimo sutrikimus, bet taip pat pastūmėti link kraštutinių sprendimų. Kaip išspręsti šią problemą ir išsaugoti stabilią emocinę būklę?
Galios jausmas
Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė bei „Anima psichologija“ centro įkūrėja Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė teigia, kad žmonės visuomet nori jausti galios jausmą. Jį jausti nori tokiose sferose kaip sveikata, finansai, santykiai ir t.t. Anot jos, kai ši galia iš žmogaus yra atimama, menkėja žmogaus savivertė, nes dažnai nemokama ar nenorima priimti sumažėjusios galios.
„Dažnai klaidingai manoma, jog kai galime įsigyti brangesnius pirkinius, esame gražūs, turime sėkmingą karjerą, aukštą išsilavinimą – esame vertingi, o jei kažko iš šių aspektų neturime – tada nebelieka mūsų, kaip žmonių, vertės“, – teigia psichologė.
Pasak specialistės, visi žmonės yra vertingi vien dėl to, kad egzistuoja ir savo vertę įgauna gimdami. Ji sako, jog išsilavinimas ir išvaizda žmogui vertės nei atima nei prideda – tą labai svarbu suprasti: „Kai į tai įsigiliname, vertę galime išlaikyti, net jeigu ir mūsų finansai yra mažesni.“
Rimtų sutrikimų grėsmė
V. Bartkutė-Vyšniauskienė teigia, kad nerimas dėl finansų gali atnešti rimtų sutrikimų. Kadangi žmonės linkę atsakomybę priimti ne tik už save bet ir už savo šeimos narius. Tokie klausimai kaip „kas bus, jei aš savo vaikui negalėsiu kažko leisti“, „kas bus jei aš savo antrai pusei negalėsiu kažko leisti?“, „kas bus jei negalėsiu susimokėti mokesčių?“ – gali sukelti ir stiprų gėdos jausmą.
„Perdėtas savikritiškumas dažniausiai tik labiau pakenkia, o ne padeda. Žmonės tampa neproduktyviais, o jų galvoje nuolatos sukasi negatyvios mintys. Labai retai žmonės pagalvoja, kad nuolatinis nerimas gali kainuoti brangiausią turtą – sveikatą. Užuot atsisėdę ir sudarę finansų planą, žmonės griaužia ir kritikuoja save“, – pabrėžia ji.
Anot psichologės, jeigu žmogus itin stipriai savo vertę bei galią susieja su finansais ir yra įsitikinęs, kad vertingas žmogus yra tik tas, kuris gali sau finansiškai leisti tam tikrus dalykus – gali kilti išties skausmingų pasekmių.
„Būna atvejų, kai žmonės net nebeieško būdų situacijai spręsti, nes jiems labai sunku susitaikyti su finansiniais iššūkiais. Kartais situacija išties atrodo beviltiška, tačiau reikėtų nepamiršti, kad nors ir finansiškai kažko negalime, emociškai bei morališkai – galime. Diskomfortas augina asmenybę, tačiau daugeliui sunku tai pripažinti“, – įžvalgomis dalijasi V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Kaip įveikti užklupusius iššūkius?
„Pirmiausia, kiekvienam žmogui reikėtų suprasti, kad „aš“ ir „finansai“ yra du skirtingi dalykai. Mes labai dažnai viską sutapatinam: „aš“ ir „finansai“, „aš“ ir „sveikata“, „aš“ ir „kitų žmonių reakcijos apie mane“ – tarsi viskas viename. Šioje vietoje vertėtų nusiasmeninti ir situaciją spręsti šališkai: kaip aš kitam žmogui patarčiau su tiek finansų išgyventi visą mėnesį“, – pataria psichologė.
Skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Credit24“ Klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė pažymi, jog finansų organizavimas, įplaukų ir išlaidų planavimas yra svarbiausi finansinio stabilumo aspektai. Anot jos, jei tai atliekama tinkamai, nereikia jaudintis dėl galimai nesumokėtų mokesčių ar kitų būtinų kasdienių išlaidų.
„Užrašų knygelėje ar specialiai tam skirtose programėlėse patartina vesti savo išlaidų ir pajamų planą. Tai neužims daug laiko, tačiau leis produktyviai paskirstyti asmenines ar šeimos lėšas. Užrašius turimą sumą pinigų, galima susidaryti tarsi galimybių medį, kurio šakos – tam tikri išlaidų reikalaujantys aspektai: vizitai pas gydytoją, automobilio remontas, maistas, mokesčiai ir kt. Kiekvienam šiam elementui turėtų būti priskiriama reikalinga suma. Įrašius visas išlaidas, dažnai pastebime, kad kai kurios nėra būtinos ir jų galima atsisakyti“, – įvardija D. Stoškuvienė.
Psichologė antrina Klientų patirties valdymo vadovei pasiūlydama šalia planavimo išbandyti ir kitas galimybes. Anot jos, esant dideliam nerimui dėl finansų, patariama kreiptis į šeimos narius, specialistą, nebijoti pasikalbėti su artimaisiais.
„Kartais užtenka keleto susitikimų su specialistu, kurie nors ir kainuoja, bet atsieis mažiau nei paties žmogaus metų ar dviejų didelis nerimas ir stiprūs sveikatos sutrikimai. Kreipimasis pas psichologą nebūtinai atsiras prie išlaidų sąrašo, nes konsultacijas galima gauti ir nemokamai. Įveikus nerimą, bus lengviau įveikti ir finansinius iššūkius“, – sako V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Šaltinis: Nyksciai
